Mokslininkai aptiko kone juokingą blakių Achilo kulną: jos paniškai bijo paprasto vandens

Blakės seniai tapo vienu nemaloniausių šiuolaikinio žmogaus košmarų. Jos slepiasi čiužiniuose, ištveria chemines atakas, o išnaikinti jas dažnai būna taip sunku, kad daliai žmonių ima atrodyti, jog šie parazitai apskritai sukurti ne biologijos, o sadistinio humoro dėsniais. Tačiau dabar mokslininkai paskelbė atradimą, kuris skamba beveik absurdiškai: paaiškėjo, kad vienas didžiausių šių kraujasiurbių silpnumų yra ne brangūs chemikalai, o paprastas vanduo.

Būtent tai labiausiai ir pribloškia. Vabzdžiai, galintys ištverti sudėtingą naikinimą ir mėnesiais tūnoti jūsų namuose, pasirodo, paniškai reaguoja į drėgmę. Ne simboliškai, ne teoriškai, o visiškai praktiškai – vos tik aptikę šlapią paviršių, jie sustoja, apsisuka ir sprunka šalin. Skamba kaip pokštas, bet būtent tokį vaizdą užfiksavo mokslininkų eksperimentai.

Blakės sustoja prieš balą tarsi prieš sieną

Tyrėjai atliko labai paprastą, bet daug pasakantį bandymą. Blakės buvo patalpintos į nedidelę erdvę, kur viena pusė buvo sausa, o kita – sudrėkinta. Rezultatas nustebino net tuos, kurie su vabzdžių elgsena dirba profesionaliai: beveik 90 procentų blakių sustodavo vos priartėjusios prie šlapios vietos ir vengdavo ją kirsti.

Dar daugiau – vos tik jų antenos užfiksuodavo drėgmę, vabzdžiai akivaizdžiai keisdavo elgesį. Jie ne šiaip pristabdydavo. Jie panikuodavo, apsisukdavo ir imdavo judėti tolyn gerokai greičiau nei įprastai. Palyginti su jų lėtu judėjimu sausame paviršiuje, reakcija į vandenį atrodė kone instinktyvi avarinė būsena.

Tai reiškia, kad blakėms vanduo nėra tik nepatogumas. Joms tai signalas apie pavojų, kurio reikia vengti bet kokia kaina. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis – kodėl šie parazitai taip stipriai bijo to, kas daugumai gyvų padarų yra tiesiog įprasta aplinkos dalis.

Viską lemia ne magija, o mažo kūno fizika

Atsakymas slypi ne kokiame nors mistiniame jų silpnumo kode, o visiškai žemiškoje fizikoje. Tokiam mažam vabzdžiui vanduo nėra nekaltas lašas ar bala. Dėl paviršiaus įtempimo jis gali tapti kone mirtinais spąstais. Kitaip tariant, tai, kas žmogui atrodo menkas drėgmės pėdsakas, blakei gali reikšti situaciją, iš kurios ji paprasčiausiai nebeišsikapstys.

Mokslininkai mano, kad šį instinktą suformavo ir evoliucija. Tolimi blakių protėviai gyveno sausose vietose, kur drėgmės perteklius nebuvo kasdienybė. Todėl jų biologijoje tiesiog nesusiformavo poreikis susitaikyti su vandeniu ar išmokti jį įveikti. Gamta joms suteikė kitų talentų – slėptis, išgyventi, maitintis slapta – bet akivaizdžiai ne plaukimo ar drėgmės toleravimo įgūdžius.

Ypač jautrios pasirodė jaunos blakės. Jų kūnas dar ne taip gerai apsaugotas, egzoskeletas plonesnis, todėl drėgmė joms kelia dar didesnę grėsmę nei suaugusiems individams. Tai reiškia, kad vandens baimė nėra tik suaugusių vabzdžių keistenybė – tai kur kas gilesnė ir visą rūšį persmelkianti biologinė silpnybė.

Ar tai reiškia, kad vanduo pagaliau nugalės blakes?

Štai čia verta nusileisti ant žemės ir nepasiduoti per ankstyvai euforijai. Nors atradimas skamba kaip sensacija, jis nereiškia, kad užtenka aplaistyti lovą ar sudrėkinti grindis, ir problema stebuklingai išsispręs. Blakės iš tiesų vengia vandens, tačiau jau įsitvirtinusioms kolonijoms sunaikinti vis tiek reikia kur kas rimtesnių priemonių.

Vis dėlto šis atradimas labai svarbus tuo, kad atveria naują kampą, kaip galima suprasti ir galbūt ateityje efektyviau kontroliuoti šiuos parazitus. Kartais kovoje su atkakliausiais kenkėjais laimi ne brutalios jėgos metodas, o tikslesnis supratimas, kas jiems iš tikrųjų kelia paniką.

Ir čia slypi visa šios istorijos ironija. Blakės, kurios žmonėms sukelia tikrą psichologinį siaubą, kurios verčia išmesti baldus, keisti čiužinius ir savaites gyventi įtampoje, turi kone juokingai paprastą silpnybę. Jos bijo vandens. Ne liepsnos, ne ultragarso, ne fantastinių technologijų, o elementarios drėgmės, kurią žmogus kasdien mato vonioje, ant lango ar stiklinėje.

Būtent todėl šis atradimas taip intriguoja. Jis ne tik prideda mokslo pasauliui dar vieną įdomų faktą apie blakes, bet ir palieka keistai malonų jausmą: net ir pats įkyriausias, labiausiai nervus tampantis padaras gamtoje gali turėti absurdiškai paprastą Achilo kulną.