Kalendorius turi vieną svarbią ypatybę. Kas ketverius metus metai laikomi keliamaisiais ir turi ne 365, o 366 dienas. Taigi prie paskutinio žiemos mėnesio pridedama dar viena data – vasario 29-oji.

Keliamieji metai – kas tai?

Keliamieji metai atsirado 45 m. pr. m. e., Julijaus Cezario laikais. Tai buvo įvesta dėl tam tikros priežasties. Juk vienerius metus sudaro ne 365 dienos, o 365 dienos ir 6 valandos. Siekiant atsižvelgti į šias papildomas valandas, buvo nuspręsta kas ketverius metus prie kalendoriaus pridėti dar vieną dieną.

Papildoma data vasario mėnesį atsiranda neatsitiktinai. Taip yra todėl, kad senovės romėnai metus pradėdavo kovo mėnesį. Nuspręsta šios taisyklės nekeisti.

Pagal kalendorių 2024-ieji bus keliamieji metai. Todėl 2028, 2032, 2036, 2040, 2044, 2048, 2052, 2056, 2060, 2064, 2068, 2072, 2076, 2080, 2084, 2088, 2092, 2096 ir 2100 metais vasario mėnesį bus ne 28, o 29 dienos.

Įdomu tai, kad romėnai kadaise vasario 28 d. vadino „šeštąja diena prieš kovo kalendorių”. O papildoma diena keliamaisiais metais buvo vadinama „dviguba šeštąja diena prieš kovo kalendorių”.