Išraiškinga raudona spalva, subtilus skonis ir gausus naudingų vitaminų arsenalas – tai būdinga paprikai. Šis prieskonis gaminamas iš prinokusių raudonųjų švelniai aštrių veislių paprikų ir yra vienas mėgstamiausių prieskonių tarp viso pasaulio virėjų. Tačiau šis prieskonis taip pat naudingas organizmo sveikatai, nes gali skatinti atjaunėjimą ir palaikyti bendrą sveikatą.
Iš pradžių paprika, kaip ir dauguma kitų iš Pietų Amerikos atvežtų prieskonių, buvo naudojama kaip vaistas, o ne tik kaip maisto prieskonis. Džiovintoje paprikoje išlieka visi vitaminai ir organinės medžiagos, todėl jų koncentracija džiovintame variante yra daug didesnė nei šviežioje paprikoje. Užtenka nedidelio kiekio paprikos, kad gautumėte labai didelę naudą.
Paprika turtinga vitaminais
Paprikoje gausu vitaminų A, B, E, PP, o vitamino C kiekis yra kelis kartus didesnis nei citrusiniuose vaisiuose. To jau pakanka paprikos naudingumui nustatyti. Be to, šiame prieskonyje yra organizmui naudingų organinių rūgščių, mineralų ir kitų mikroelementų.
Paprikoje yra ir daugiau vitaminų, pvz:
- Vitaminas A atsakingas už imunitetą, odos, plaukų ir nagų sveikatą. Nėščioms moterims ypač naudingas retinolis, nes jis turi įtakos vaisiaus formavimuisi.
- B grupės vitaminai gerina centrinės nervų sistemos veiklą, mažina streso lygį ir prisideda prie normalios ląstelių funkcijos bei energijos gamybos. Jie taip pat skatina smegenų veiklą ir ląstelių lygmeniu gerina odos būklę.
- Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kuris lėtina senėjimo procesus, ląstelių mutaciją ir skatina žaizdų gijimą. Jis yra naujų kaulų ląstelių susidarymo pagrindas ir apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo.
- Vitaminas E padeda atjauninti organizmą ir veikia kaip antioksidantas, mažinantis laisvųjų radikalų, susidarančių organizme dėl tabako dūmų ar radiacijos, poveikį.
- Vitaminas PP gerina kraujotaką, apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo, reguliuoja nervų sistemą ir virškinimą.
Norint gauti maksimalią naudą iš paprikos, rekomenduojama jos dėti į jau paruoštus patiekalus. Paprikos gaminimo variantas, kai išsaugoma daug maistingųjų medžiagų, yra naudoti ją vištienai, jautienai, kiaulienai, avienai, aštriems užkandžiams, daržovių patiekalams ir žuviai.