Islandijoje išsiveržė naujas ugnikalnis, papildęs kelis kitus, kurie pabudo pastaraisiais metais. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai mano, kad tai yra naujausias ženklas, jog šimtmečius miegojęs regionas artimiausiu metu patirs kur kas didesnį ugnikalnių aktyvumą.
Ugnikalnis, esantis vos už valandos kelio į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko, liepos 10 d. išsiveržė karštos lavos ir nuodingų dujų lietumi, o prieš tai visą regioną sukrėtė daugybė žemės drebėjimų. Per savaitę nuo ugninio išsiveržimo nedidelis ugnikalnis išaugo iki beveik 30 metrų aukščio.
Nerami ateitis
Visi ženklai rodo, kad vulkanų aktyvumas gali padidėti ir tęstis kelias kartas, t. y. dešimtmečius. Apie tokią galimybę mokslininkai kalba ne pirmą kartą.
Anot “National Geographic”, ši vietovė buvo neaktyvi beveik 800 metų, kol 2021 m. įvyko pirmasis išsiveržimas. Dabar išsilydžiusi lava į paviršių veržiasi per plyšius, nes Reikjaneso pusiasalis yra “ant” Vidurio Atlanto keteros, kuri skiria dvi dideles tektonines plokštes – Šiaurės Amerikos ir Eurazijos – viršūnėje. Abi plokštės per daugelį metų pamažu tolsta viena nuo kitos, o tai prisideda prie įtrūkimų didėjimo.
Apylinkės aplink ugnikalnį atrodo apleistos, tačiau dėl to, kad ugnikalnis yra netoli sostinės ir tarptautinio oro uosto, jis tapo lankytina vieta, pritraukiančia minias turistų, trokštančių pamatyti įspūdingą gamtos reiškinį.
Nors šis naujausias ugnikalnis yra gana arti civilizacijos, pranešimų, kad jis būtų padaręs žalos gyvenvietėms ar infrastruktūrai, negauta. Paskutinį kartą ugnikalnio aktyvumas Islandijoje smarkiai sutrikdė aviacijos veiklą 2010 m., kai dėl Eyjafjallajökull pelenų buvo atšaukta daugiau kaip 100 000 skrydžių, o oro erdvė virš Europos buvo masiškai uždaryta.