Naktinio dangaus mėgėjai 2024 metais turės daugybę astronominių įvykių. Tai apima visišką saulės užtemimą ir įspūdingus meteorų lietus. „National Geographic“ sudarė sąrašą įvykių su laikais ir vietomis.
Sausio 18 d.: Jupiteris ir Mėnulis „šoks kartu”
Metai prasideda patraukliu dviejų ryškių kaimyninių pasaulių – Mėnulio ir Jupiterio – deriniu. Didžiausia Saulės sistemos planeta sausio 18 d. dominuos vakariniame danguje, pasirodžiusi šalia spindinčio pusmėnulio.
Jei netikėtai praleisite šį sausio mėnesio derinį, nesijaudinkite – Jupiteris ir Mėnulis danguje vėl susitiks vasario 14, kovo 13 ir balandžio 10 d. Tokių derinių, kurie seka Mėnulio ciklus aplink Žemę, serija.
Balandžio 8 d.: per Šiaurės Ameriką praslinks visiškas Saulės užtemimas
Svarbiausias metų dangaus įvykis bus stulbinantis visiškas Saulės užtemimas, kuris užtemdys dangų milijonams stebėtojų visoje Šiaurės Amerikoje, nes Mėnulis visiškai uždengs Saulę. Visiško užtemimo kelias, kai visą Saulės diską uždengs Mėnulis, drieksis per keturias Meksikos valstijas, 15 JAV valstijų nuo Teksaso iki Meino ir penkias Kanados provincijas rytinėje šalies dalyje.
Balandžio mėn.: netoli Žemės praskries ryški kometa
Milžiniška kometa, tris kartus didesnė už Everesto kalną, vadinama 12P/Pons–Brooks, sparčiai keliauja Saulės sistemos viduriu. Ši kometa, sudaryta daugiausia iš ledo, dulkių ir dujų, 2023 m. patyrė kelis išsiveržimus ir nustebino astronomus savo sparčiai didėjančiu ryškumu. Tikimasi, kad kovo mėn. kometa iš tikrųjų pagreitės, nes artės prie Saulės. Šią kometa stipriai paveiks Saulės gravitacija.
Balandžio mėnesį ji gali būti net matoma plika akimi iškart po saulėlydžio vakarinėje dangaus dalyje. Ieškokite jos balandžio 12 d., kai kometa praskries pro spindintį Jupiterį, todėl ją bus lengviau stebėti. O po devynių dienų, balandžio 21 d., 12P/Pons–Brooks kometa bus arčiausiai Saulės ir gali pasiekti didžiausią ryškumą, todėl bus viena geriausių progų ją pamatyti.
Gegužės 4 d.: Eta Akvaridų meteorų lietaus pikas
2024 m. sąlygos meteorų srautui žada būti idealios. Geriausių vaizdų tikimasi gegužės 4 d. prieš aušrą, kai silpnėjantis pusmėnulis pakils tik prieš pat aušrą, o tai reiškia, kad ypač tamsus dangus leis žvaigždžių stebėtojams pamatyti net silpniausias krintančias žvaigždes.
Srautas bus netoli pietryčių horizonto to paties pavadinimo Vandenio srauto žvaigždyne. Dėl šios vietos dangaus reginys šiek tiek palankesnis Pietų pusrutulio stebėtojams.
Rugpjūčio 12 ir 13 d.: Perseidų pikas
Šie metai žada būti ypač palankūs Perseidams, nes meteorų lietaus pikas sutampa su tamsiu, be mėnulio dangumi. Vakare ir prieš aušrą bus puikios stebėjimo sąlygos. Šiaurinis pusrutulis yra palankus šiam srautui, nes meteorai praslinks netoli Persėjo žvaigždyno.
Rugsėjis ir spalis: kometa C / 2023 A3 (Tsuchinshan-Atlas)
Dangaus kūnas A3 Tsuchinshan-Atlas pirmą kartą buvo pastebėtas 2023 m. vasario mėn. Tikimasi, kad 2024 m. pabaigoje jis pateiks įspūdingą reginį. Vasaros pradžioje jis bus matomas vakariniame danguje ir galės būti stebimas mėgėjiškais teleskopais.
Artėjant rugsėjui, kometos orbita pirmą kartą per 80 000 metų priartins ją prie Saulės ir Žemės. Astronomai tikisi, kad ji gali tapti ryškesnė ir galbūt matoma per žiūronus ar net plika akimi, o pietinėse platumose pasirodys žemai rytiniame danguje prieš saulėtekį.
Jei kometa išgyvens savo kelionę aplink Saulę, geriausias laikas šiaurinio pusrutulio stebėtojams prasidės apie spalio 12 d. Kiekvieną naktį ji kils vis aukščiau vakariniame danguje, todėl kometa palaipsniui taps vis geriau matoma.
Spalio 2 d.: ugnies žiedas danguje
Laimingieji stebėtojai Vakarų pusrutulyje pamatys antrąjį 2024 m. Saulės užtemimą. Ugnies žiedo, arba žiedinio užtemimo, kelias daugiausiai kirs Ramųjį vandenyną, todėl matomumas iš sausumos bus ribotas tik keliose vietose.
Pirmasis užtemimo stebėjimas iš sausumos vyks vaizdingoje Velykų saloje 14:07 vietos laiku (19:07 UTC). Šios vietovės gyventojai stebės įspūdingą 6 minučių ir 23 sekundžių trukmės žiedą – didžiausią užtemimo dalį, kai Mėnulis atsiduria priešais Saulės diską, palikdamas saulės šviesos žiedą aplink jo kraštą. Šis reiškinys atsiranda, kai Mėnulis yra toliau nuo Žemės nei visiško Saulės užtemimo metu, todėl danguje atrodo mažesnis.
Tuomet užtemimas apims pietinę Čilę ir greitai persikels per Andus į Argentiną. Tuo tarpu dalinis Saulės užtemimas bus matomas milijonams stebėtojų didžiojoje pietų Pietų Amerikos dalyje.