Visiems taip yra nutikę: kai lauke lyja, norisi visą dieną miegoti ir sunku susikaupti darbui. Atrodo, kad oras valdo mūsų sveikatą. Mokslininkai bandė išsiaiškinti, ar taip tikrai yra.
Kaip oras veikia mus?
Ekstremalūs oro pokyčiai patikimai veikia fizinę ir psichinę sveikatą. Pavyzdžiui, neįprastas karštis, miškų gaisrai, sausra ir potvyniai sukelia nerimą, stresą, paūmėja alergijos ir su karščiu susijusios ligos. Tačiau mieguistumo šiame sąraše nėra.
Štai keletas veiksnių, dėl kurių lietaus metu galite jaustis mieguisti.
Apšvietimas. Kai lauke lyja, patalpose dažniausiai būna mažai šviesos. O kai tamsu, žmogaus organizmas gamina hormoną melatoniną. Jis reguliuoja miego ir pabudimo ciklą. Prasidėjus tamsai jis vis labiau patenka į kraują. Hormonas siunčia signalą smegenims, kad laikas miegoti.
Temperatūra. Jei šaltuoju metų laiku lyja ir žmogus yra jo veikiamas, yra tikimybė, kad organizmą ištiks hipotermija. Mieguistumas tikrai atsiranda su hipotermija. Bet tik tada, kai kūno temperatūra nukrenta iki 35 laipsnių ar mažiau.
Atmosferos slėgis. Paprastai lietaus metu jis sumažėja. Yra tokia prielaida, kad tai netiesiogiai veikia paranalinius sinusus. Nosis užsikimšusi, skauda galvą, nuovargis ir dėl to kyla noras miegoti.
Kitas reiškinys, susijęs su atmosferos slėgio sumažėjimu, yra kraujo prisotinimo deguonimi lygis. Sakoma, jei krenta slėgis, mažėja ir prisotinimas. Tokiu atveju žmogus patiria deguonies „badą” ir nori miego.