Praėję metai buvo karščiausi per visą istoriją, o 2024-ieji turėtų būti dar šiltesni. Nauja ataskaita rodo, kad, nepaisant visų tarptautinių susitarimų ir grasinimų, pirmaujančios iškastinio kuro ir cemento gamintojos ignoruoja klimato kaitą ir aktyviai blogina padėtį.
Atlikus „Carbon Majors Database” tyrimą nustatyta, kad 2016-2022 m. tik 57 bendrovės buvo atsakingos už 80 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio. Nacionalinėms valstybėms šiuo laikotarpiu teko 38 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio, valstybinėms įmonėms – 37 proc. ir investuotojų valdomoms bendrovėms – 25 proc.
2015 m. apie 200 šalių priėmė Paryžiaus susitarimą, kuriuo įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau 58 valstybinės ir investuotojams priklausančios bendrovės, įtrauktos į „Carbon Majors” duomenų bazę, pastaraisiais metais padidino gamybą. Šis skaičius atspindi gamintojus visame pasaulyje. Dauguma įvertintų bendrovių yra iš Azijos, kai kurios kitos – iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
Tai nereiškia, kad padėtis bent jau pamažu keičiasi į gerąją pusę. Tarptautinė energetikos agentūra nustatė, kad anglies suvartojimas per septynerius metus išaugo aštuoniais procentais iki 8,3 mlrd. tonų – rekordinio kiekio.
- Ataskaitoje valstybinė kompanija „Coal India” įvardijama kaip viena iš trijų didžiausių anglies dioksido gamintojų.
- Didžiausių pažeidėjų trejetuką užbaigia Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom” ir valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco”.
- JAV bendrovių sąrašo viršuje atsidūrė „Exxon Mobil”, kuriai tenka 1,4 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio.
„Šios bendrovės, neigdamos problemą, vilkindamos ir trukdydamos vykdyti klimato politiką, gavo milijardinius pelnus. Jos išleidžia milijonus reklaminėms kampanijoms, teigdamos, kad yra tvaraus sprendimo dalis, tačiau toliau investuoja į didesnę iškastinio kuro gamybą”, – pareiškime teigė „Stand.earth” tarptautinių programų direktorė ir iškastinio kuro neplatinimo sutarties pirmininkė Cepora Berman.
Pasak jos, šie rezultatai rodo, kad dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia, kad vyriausybės pasipriešintų šioms bendrovėms, ir mums reikia naujo tarptautinio bendradarbiavimo pagal iškastinio kuro sutartį, kad būtų nutraukta iškastinio kuro plėtra ir užtikrintas tikras perėjimas prie ekologiškesnės ateities.