Paklausti, kur investuotų, jei turėtų tokią galimybę, respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą. Investuoti į nekilnojamąjį turtą ketintų 74 proc. lietuvių, 63 proc. latvių ir 78 proc. estų respondentų. 26 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 32 proc. estų nurodė, kad investuotų į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, dar 15 proc. lietuvių, 28 proc. latvių ir 36 proc. estų apklaustųjų investuotų į fondus.
Lietuviai tarp Baltijos šalių mažiausiai aktyviai kauptų ateičiai trečios pakopos pensijų fonduose arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį (19 proc. lietuvių, 48 proc. latvių ir 30 proc. estų).
Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės, nekilnojamojo turto populiarumui Lietuvoje didelės įtakos turi gana paprastos įsigijimo sąlygos, žinių apie investavimą trūkumas ir ganėtinai trumpa investavimo patirtis šalyje.
„Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje įsigyti būstą yra žymiai lengviau, todėl istoriškai nekilnojamasis turtas tapo patrauklia, netgi tradicine investavimo priemone, kurios kaina įprastai svyruoja mažiau nei finansų rinkos. Kita vertus, investuojant į vertybinius popierius, reikia turėti papildomų žinių, tačiau nereikia turėti sukaupus pradinio įnašo, o ilguoju laikotarpiu tokios investicijos gali būti ir pelningesnės“, – įžvalgomis dalijasi R. Ežerskienė.
Nors į nekilnojamąjį turtą investuoti rinktųsi panašiai vyrų ir moterų, vyrai respondentai žymiai aktyviau rinktųsi investuoti į vertybinius popierius nei moterys. Pavyzdžiui, Lietuvoje į akcijas ir obligacijas investuotų 31 proc. vyrų ir 21 proc. moterų (Latvijoje – 33 proc. vyrų ir 24 proc. moterų), į fondus – 19 proc. vyrų ir 10 proc. moterų (Latvijoje – 19 proc. vyrų ir 14 proc. moterų). Kiek mažesnė atskirtis Estijoje, kur į akcijas ir obligacijas investuotų 36 proc. vyrų ir 28 proc. moterų, o į fondus – 23 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.
„Istoriniai socialiniai veiksniai, stereotipai, tai, kad moterys dažniau dirba mažiau apmokamus darbus, ir daugelis kitų aplinkybių lemia, kad moterys yra labiau linkusios pinigus taupyti, o ne investuoti. Stiprėjant diskursui apie moterų galimybes, daugiau dėmesio skiriant finansiniam raštingumui, situacija po truputį keičiasi. Todėl nestebina, kad mažiausią atskirtį matome Estijoje, nes ten finansinis raštingumas yra sėkmingai įdiegtas į švietimo programą, o tai prisideda prie reguliaraus investavimo įpročio formavimo tiek vyrams, tiek moterims“, – teigia R. Ežerskienė.
Auksą ir kitus tauriuosius metalus investicijai pasirinktų 23 proc. lietuvių, 16 proc. latvių ir 22 proc. estų respondentų. Dar 8 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 10 proc. estų investuotų į kripto valiutas, o 16 proc. lietuvių, 13 proc. latvių ir 20 proc. estų investuotų į vertingus daiktus ar meno kūrinius.