Gegužės 31 d. Japonija ir Pietų Korėja paskelbė oro pavojaus signalą, nes šalys užfiksavo Šiaurės Korėjos paleistą raketą. Pavojaus signalas truko neilgai, nes raketa greitai nukrito į jūrą.
Kas žinoma apie raketos nukritimą?
Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra pripažino, kad raketos „Chollima-1”, gabenusios palydovą „Malligyong-1”, antroji pakopa buvo sugedusi. Žiniasklaida tai siejo su „nestabiliais“ degalais ir paleidimo raketos naujumu. Pažadėta, kad „rimti defektai” bus ištaisyti ir raketa su palydovu bus paleista iš naujo.
Vėliau Pietų Korėja pranešė, kad rado dalį nuolaužų ir ištraukė jas iš vandens už 200 kilometrų į vakarus nuo pietvakarinės Eočono salos. Gynybos ministerija paskelbė balto metalinio cilindro, kurį apibūdino kaip galimą raketos dalį, nuotraukas.
Techniniai ekspertai iš nuolaužų galės gauti didžiulę informaciją apie Šiaurės Korėjos gebėjimą dirbti su didelėmis daugiapakopėmis nešančiosiomis raketomis,
– sakė JAV saugumo analitikas Ankitas Panda.
Šis paleidimas buvo šeštasis Šiaurės Korėjos bandymas paleisti palydovą ir pirmasis nuo 2016 m. Juo į orbitą turėjo būti iškeltas pirmasis šalies šnipinėjimo aparatas.
Nuo 1998 m. Pchenjanas paleido penkis palydovus, iš kurių trys nepasiekė tikslo. Yra žinoma, kad dar du buvo iškelti į orbitą, tačiau jų signalai niekada nebuvo užfiksuoti, o tai rodo, kad jie taip pat galėjo sugesti.
Pasak „The Guardian”, Kim Jong Unas siekia stiprinti savo karinius pajėgumus didėjant įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja. Po neįprastai greito pripažinimo apie nesėkmę Šiaurės Korėjos pareigūnai pažadėjo kuo greičiau atlikti antrąjį paleidimą, o tai „rodo, kad Kim Jong-unas tebėra pasiryžęs plėsti savo ginklų arsenalą ir didinti spaudimą Vašingtonui ir Seului”.