Jei nenorite pakliūti į eismo įvykių sūkurį Vilniuje, turėtumėte žinoti, kuriose gatvėse dėl didelio avarijų skaičiaus būtinas ypatingas atidumas. Draudikų duomenimis, beveik 20 proc. visų sostinės avarijų įvyksta vos penkiose gatvėse.
„Pagal tai, kiek užklausų dėl žalos atlyginimo pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą sulaukiame, pirmauja Ukmergės gatvė. Avaringiausių gatvių penketuke taip pat rikiuojasi Savanorių ir Laisvės prospektai bei Žirmūnų ir Ozo gatvės. Šiose miesto atkarpose įvyksta beveik penktadalis visų sostinės avarijų, todėl jose vairuotojai turėtų būti dar budresni nei įprastai“, – sako draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje transporto draudimo produkto vadovas Tomas Lizūnas.
Kai lyja, avarijų mažiau
Anot specialisto, vis dar tenka susidurti su įsitikinimu, kad daugiausiai avarijų įvyksta esant blogam orui tamsiuoju paros metu – kai kelio danga tampa slidesnė, o matomumas suprastėja. Iš tiesų realybė yra kiek kitokia.
„Mūsų turimi duomenys rodo, kad daugiausiai avarijų pavasarį, vasarą ir rudenį įvyksta šviesiuoju paros metu, esant geram orui – kai nėra kritulių, šviečia saulė. Panašu, kad vairuotojai tuomet labiau atsipalaiduoja, praranda budrumą. Tuo tarpu esant blogam orui, dauguma eismo dalyvių tampa kur kas apdairesni ir kelyje mažiau rizikuoja“, – teigia T. Lizūnas.
Jis taip pat pabrėžia, kad avarijos įvyksta ne tik piko valandomis.
„Natūralu, kad didelė dalis nelaimingų nutikimų fiksuojama tuo metu, kai eismas intensyviausias – darbo dienomis ryte ir vakare. Tačiau pastebime tendenciją, kad vis daugiau eismo įvykių užregistruojama sekmadieniais anksti ryte – apie 7 val. Tokiu metu žmonės dažnai aptinka praėjusią naktį ar dieną padarytus transporto priemonės apgadinimus“, – komentuoja „Balcia“ atstovas.
Nuo įbrėžimų iki struktūrinių pažeidimų
Eismo įvykių pasitaiko įvairių, tačiau dažniausiai draudikai fiksuoja vairuotojų įvažiavimus į galinę automobilio dalį, įvykius, atliekant posūkius, bei šoninius susidūrimus, keičiant eismo juostą.
„Dažniausiai registruojame smulkius pažeidimus: įbrėžimus, įlenkimus, žibintų dūžius ar bamperio įtrūkimus. Tačiau pasitaiko ir rimtesnių, struktūrinių pažeidimų, kai paveikiamas rėmas, važiuoklė ar kitos svarbios automobilio dalys. Todėl ir išmokų dydžiai privatiems klientams skiriasi. Praėjusiais metais vidutinis išmokos dydis siekė daugiau nei 1100 eurų“, – pasakoja T. Lizūnas.
Pasitelkia duomenis
Siekdama užtikrinti kuo didesnį vairuotojų saugumą kelyje ir suteikti jiems naudingos informacijos apie eismo sąlygas, „Balcia“ savo veikloje įgalina duomenis. Savo veikloje bendrovė naudoja „kasko2go” dirbtinio intelekto įrankius.
„Balcia“ mobiliosios programėlės vartotojai turi galimybę pasinaudoti unikaliu „Road Risk Report“ įrankiu, suteikiančiu informaciją apie kelių saugumą 3 kilometrų spinduliu nuo nurodyto adreso.
Ši informacija gaunama iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, „ePolicijos“, Lietuvos atvirų duomenų portalo, Tarptautinio transporto forumo ir „Google“.