Praėjusi savaitė baigėsi epinėmis auroromis (Šiaurės pašvaistėmis), kurios pasiekė visą Europą, tame tarpe ir Lietuvą, o tai mums gana neįprasta. Savaitgalį internetą tiesiog užplūdo neįtikėtini vaizdai, o tuo pat metu Saulėje vyko dar keli nauji galingi žybsniai. Ateityje tokių žybsnių tik daugės ir stiprės.
Ko tikėtis?
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, ekstremali geomagnetinė audra, kurią stebėjome nuo penktadienio iki sekmadienio, buvo stipriausia per pastaruosius 20 metų. Ją sukėlė keli galingi X klasės žybsniai, kurie susijungė į vieną milžinišką plazmos srautą, kuris vėliau susidūrė su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, sukeldamas trikdžius ir auroras bei paveikdamas mūsų technologijas (radijo ryšį, GPS ir kt.).
Remiantis stebėjimų duomenimis, audra pasiekė G5 lygį, t. y. „ekstremalų“ lygį. Penktadienį paskelbtame pranešime spaudai NOAA Kosminių orų prognozių centro direktorius Clintonas Wallace'as sakė, kad audra yra „neįprastas ir potencialiai istorinis įvykis“, kokio nebuvo nuo 2003 m. spalio mėn.
The top 10 photos from last night's solar storm & aurora borealis around the world.
1. Netherlands (@albertdrosphoto) pic.twitter.com/zGXKE0Mbqw
— Jack Cohen (@itsjackcohen) May 11, 2024
Tačiau vakar, gegužės 12 d., Saulėje įvyko X5.8 žybsnis, kuris į mus pasiuntė dar vieną Saulės vėjo srautą. Verta pažymėti, kad šio žybsnio galia yra didesnė nei tų, kurie planetą pasiekė penktadienį. Po kelių valandų žvaigždė paleido dar vieną X1,5 klasės sprogimą.
Taigi apie gegužės 16-17 d. turėtume tikėtis dar vienos didelės magnetinės audros. Šiuo metu neįmanoma prognozuoti, kokio stiprumo bus geomagnetinis sutrikimas ir kiek toli sieks auroros, nes šiuos duomenis sunku numatyti esant dabartiniam technologijų lygiui.
NOAA Kosminių orų prognozių centras šeštadienį pranešė, kad Saulė ir toliau gamina galingus Saulės žybsnius dėl aktyvių dėmių telkinių, kuriuos mokslininkai stebi nuo trečiadienio. Šios dėmės, dažnai didesnės už Žemę, pasižymi žemesne temperatūra ir nestabiliu magnetiniu lauku. Kai magnetiniai siūlai suyra, gali kilti žybsniai, kurie erdve skrieja milžinišku greičiu (nors ir daug mažesniu nei šviesos ir elektromagnetinės spinduliuotės, kuri trikdo radijo ryšį). Jei žybsniai nukreipti į Žemę, po 1-5 dienų šis vainikinės masės išmetimas susiduria su planetos magnetiniu lauku.
@mantas_photography2024-05-11/2024-05-12 šiaurės pašvaistė
Nors visa tai skamba šiek tiek bauginančiai, Žemės paviršiuje gyvenantiems žmonėms nėra ko nerimauti. Žalinga žybsnio spinduliuotė negali prasiskverbti pro atmosferą. Ji prasiskverbia pro viršutinius atmosferos sluoksnius, sąveikaudama su dujomis, ir ši sąveika sukelia švytėjimą, kurio spalva priklauso nuo to, su kokiomis dujomis ir kokiame aukštyje vyksta reakcija. Tačiau šie aukščiai siekia šimtus kilometrų, o tai yra per didelis aukštis, kad mus fiziškai paveiktų. Vis dėlto šios audros gali paveikti mūsų technologijas, yra žinoma, kad jos sutrikdo radijo ryšį, GPS, palydovus ir net elektros tinklus, sukeldamos juose srovių šuolius.
Primename, kad Saulė šiuo metu yra arti savo maksimumo – didžiausio aktyvumo, kuris pasiekiamas per 11 metų trunkantį žvaigždės gyvavimo ciklą. Dabartinis maksimumas įvyko anksčiau, nei tikėtasi, ir yra pats galingiausias per visą mūsų Saulės stebėjimų laikotarpį. Tikimasi, kad 2025 m. aktyvumas pradės mažėti, sumažės žybsnių skaičius ir jų galia.