Kaimynė grįžo iš užsienio po 5 metų – ir papasakojo, ko labiausiai pasiilgsta

Žmonės išvyksta į užsienį dėl įvairių priežasčių – vieni ieško geresnio atlyginimo, kiti – naujos patirties, o kai kurie tiesiog gelbstisi nuo sunkumų. Naujose šalyse, žinoma, yra savų privalumų – tvarkingi miestai, stabilumas, rūpinimasis aplinka. Bet laikui bėgant daugelis pradeda pastebėti, kad kažko trūksta. Atrodo, tokie niekai, bet jie formuoja mūsų „savą" jausmą.

Lietuviai papasakojo, kokių įprastų dalykų jiems trūksta užsienyje

Pas mus viskas paprasta – nuėjai į vaistinę, nusipirkai, ko reikia, pasigydei. Registracija pas gydytoją? Prašom. Arba tiesiog užėjai į kabinetą „minutėlei", arba atnešei saldainių ar šokolado – ir jau kažkas tave apžiūrėjo. Užsienyje viskas kitaip. Net paracetamolis ar virškinimą gerinantys vaistai – tik su receptu. O kad tą receptą gautum, reikia sulaukti vizito, kuris gali būti po trijų savaičių. Ir tai dar greitai. Tokia sistema – tik stresas.

Grikiai

Juokinga, bet tai tiesa – grikių daugelyje šalių tiesiog nėra. Tiksliau kažkur jie yra, bet ne ten, kur jų ieškotumėte. Įprastame prekybos centre – nė užuominos. Tik atskirose parduotuvėse su lietuviškais produktais. Užsieniečiai grikių nevalgo, jie net nežino, kas tai yra. O mums tai juk bazinė košė, be jos kažkaip keista.

Įprasti pieno produktai

Varškė, rūgpienis, kefyras – mūsų žmonės užaugo su šiais skoniais. O štai paaiškinti ispanui ar amerikiečiui, kas yra „varškė" – užduotis su žvaigždute. Jie gali pasiūlyti rikotą ar kažką panašaus, bet tai visai kas kita. O apie varškės blynelius, varškės apkepą ar blynus su varške ten apskritai niekas nėra girdėjęs.

Rauginti produktai

Rauginti agurkai, pomidorai, cukinijos, paprikos – tai ne tiesiog maistas, tai kažkas savo, naminio. O užsienyje to nedaro. Na, arba jei ir daro, tai visai kitaip. Dažnai daržoves tiesiog raugina be prieskonių, be konservavimo – ir laiko kelias dienas. O mes juk įpratę užsukti stiklainius visai žiemai. Beje, internete yra daugybė vaizdo įrašų, kaip užsieniečiai ragauja mūsų raugintus produktus – jų veido išraiškos neįkainojamos. Jie tiesiog nesupranta, kodėl tai taip sūru ir kas tai apskritai valgo.

Rūkyta skumbrė ir džiovinta žuvis

Jūra šalia – yra. Žuvis – yra. O štai ją rūkyti, sūdyti ar džiovinti – į galvą jiems neateina. Mums rūkyta skumbrė ar džiovinta žuvis prie alaus – šventa, o jiems tai kažkas laukinio. Dabar atsiranda vis daugiau lietuviškų parduotuvių, kurios atveža tokius skanėstus į Europos šalis. Bet vis tiek – tai jau ne taip prieinama, kaip namie.