3 baimės, kurios valdo jūsų gyvenimą

Kaip išsivaduoti iš baimės galios ir sugrąžinti į savo gyvenimą laisvę, džiaugsmą ir gerovę?
Atsakymai – šiame straipsnyje.

KĄ MUMS SAKO MŪSŲ BAIMĖS?

Trys dažniausios baimės:

  • „Aš labai bijau likti vienas. Man sunku kuo nors patikėti arba užmegzti naujus santykius su žmonėmis, nes visada bijau, kad vėl būsiu paliktas.”
  • „Aš bijau pokyčių. Bijau išbandyti naujus dalykus ir išeiti iš savo komforto zonos.”
  • „Aš bijau nesėkmės. Man sunku priimti sprendimus, nes visada atrodo, kad viskas bus blogai. Negaliu atsikratyti jausmo, kad esu nesėkmingas.”

Paprastai mus apima tada, kai jaučiame kokią nors grėsmę savo gerovei – tikrą ar tariamą. Dažnai girdime tokius patarimus kaip „Susidurkite su savo baime” arba „Eikite ir susikaukite su savo baime”. Tačiau galbūt galime pradėti nuo įsiklausymo į save ir pabandyti suprasti, ką iš tikrųjų mums bando pasakyti mūsų baimės?

Tiesa ta, kad baimės dažnai kyla tada, kai nepatenkinami mūsų pagrindiniai poreikiai. Atvirą baimę dažnai lydi paslėpta baimė, kad nesugebėsime šių poreikių patenkinti arba nerasime išeities iš susidariusios situacijos. Bejėgiškumo ir netikrumo dar labiau sustiprina šią būseną, todėl ji gali atrodyti neįveikiama.

Deja, neretai galiausiai pasiduodame ir leidžiame baimei valdyti mūsų gyvenimą. Tokiais atvejais mums ypač svarbu rasti būdą, kaip nuo jos išsilaisvinti – to nepadarę, vargu ar pasieksime emocinę ir psichologinę gerovę.

Apžvelkime tris baimių, kurios dažniausiai valdo mūsų gyvenimą, rūšis.

 

3 baimės

NESĖKMĖS BAIMĖ

Ši baimė glaudžiai susijusi su mūsų vienu iš pagrindinių poreikių būti reikšmingu / įvertintu ir sulaukti kitų pritarimo. Ypač stiprią nesėkmės baimę jaučiantys asmenys nuolat stengiasi parodyti ir įrodyti savo įgūdžius, gebėjimus ir ę.

Dažnai ši patirtis atsiranda ankstyvoje vaikystėje. Vaikas mato, koks yra svarbus socialinis pritarimas, ir baiminasi, kad dėl bet kokio „nukrypimo nuo normos” jis taps mažiau vertingas ir reikšmingas. Bėgant metams šis suvokimas tik stiprėja.

Kiekviena užduotis atrodo kaip tikra kova, kurios rezultatas beveik nulemia pasaulio likimą. Dėl to išsivysto didelis ir nesaugumo jausmas. Dažnai tokie žmonės tampa perfekcionistais, stengiasi viską atlikti tobulai, kad išvengtų blogo vertinimo. Jie vengia bet kokios rizikos, mieliau lieka savo komforto zonoje, spręsdami pažįstamas ir gerai žinomas užduotis.

 

Kaip tai įveikti?

  • Pakoreguokite savo įsitikinimus. Svarbu išmokti žiūrėti į nesėkmę ne kaip į savo vidutiniškumo ir menkavertiškumo įrodymą, o kaip į normalią ir natūralią naujų dalykų mokymosi proceso dalį. Toks požiūris leis mums atkakliai ir optimistiškai pasitikti iššūkius, žinant, kad net ir „nepatenkinamas” rezultatas nesumenkins mūsų, kaip žmonių, vertės.
  • Sutelkite dėmesį į augimą ir tobulėjimą. Pirmiausia tai reiškia, kad reikia labiau vertinti sunkaus darbo rezultatus nei įgimtus talentus ir gebėjimus. Toks žvilgsnis į pasaulį suteikia mums pasitikėjimo savimi – nes tikime, kad, įdėję pakankamai pastangų, galime įveikti beveik bet kokius sunkumus.

VIENATVĖS BAIMĖ

Vienatvės baimė atspindi mūsų troškimą užmegzti prasmingus santykius su kitais žmonėmis, pripažinimo ir supratimo poreikį. Žmonėms, kuriems būdinga ši baimė, net trumpas buvimas vieniems gali tapti tikra kančia. Jie gali jaustis taip, tarsi ši būsena tęsis amžinai.

Kad išvengtų vienatvės jausmo, tokie žmonės nuolat siekia kitų pritarimo ir dėl to tampa pernelyg priklausomi nuo kitų žmonių nuomonės. Kai kurie vengia bet kokių reikšmingų santykių, siekdami apsisaugoti nuo skausmingo atstūmimo, ir taip dar labiau sustiprina savo vienatvę.

 

Kaip tai įveikti?

  • Parodykite užuojautą sau. Malonus ir empatiškas požiūris į save ir savęs priėmimas padės išsigydyti emocines žaizdas, kurias sukėlė atstūmimas ir nesaugumas. Taip padedame pagrindą psichologinio atsparumo ir pasitikėjimo savimi ugdymui.
  • Išmokti vertinti vienatvę. Vienatvę galima vertinti kaip vertingą savęs pažinimo, augimo ir tobulėjimo galimybę. Atradę vidinę ramybę, nebebūsime tokie priklausomi nuo išorinio pritarimo.

 

PERMAINŲ BAIMĖ

Tikroji priežastis – gilus nepritarimas viskam, kas svetima ir nepažįstama. Ši baimė gali pasireikšti įvairiais būdais skirtingose mūsų gyvenimo srityse. Tačiau ji visada grindžiama stabilumo ir nuspėjamumo troškimu. Tokia baimė dažnai lemia neryžtingumą ir nesugebėjimą išeiti iš įprastos komforto zonos.

Kad kaip nors susidorotų su pokyčių keliamos grėsmės jausmu, kai kurie žmonės neigia pokyčių neišvengiamumą ir atkakliai laikosi įprastos tvarkos. Kiti agresyviai priešinasi pokyčiams, nes jie sutrikdo jų saugumo ir stabilumo jausmą.

 

Kaip tai įveikti?

  • Pradėkite nuo nedidelių pokyčių. Neturėtume stengtis radikaliai keisti viso savo gyvenimo būdo. Pokyčių galime imtis palaipsniui, padalydami procesą į kelis mažus žingsnelius, kurių kiekvieną esame pajėgūs įveikti (tam gali padėti atsipalaidavimo technikos). Palaipsniui plėsdami savo komforto zoną ir įpratę prisitaikyti prie pokyčių, labiau pasitikime savimi ir išmokstame drąsiau žvelgti į nežinomybę.
  • Ugdykite smalsumą ir atvirumą naujiems dalykams. rodo, kad smalsumo jausmas gali sumažinti nežinomybės keliamą nerimą. Smalsūs žmonės dažniau mėgaujasi nežinomais ir nenuspėjamais dalykais ir į tokias situacijas žvelgia optimistiškai.

Jei jus gąsdina pokyčiai, paklauskite savęs: „Ko šie pokyčiai gali mane išmokyti? Kokias galimybes jie gali atverti?” Žingsnis į nežinomybę visada yra naujas nuotykis.

 

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Autorius Agnė
KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių specialistė. Susisiekti galite el. paštu: agne@kaipkada.lt, bendras redakcijos telefonas: +370 695 72614
Išeiti iš AMP versijos