Tai, kaip žvelgiame į pasaulį, vaidina svarbų vaidmenį siekiant sėkmės gyvenime. Apžvelkime pagrindinius mąstymo ribotumus ir aptarkime, ką galite padaryti, kad juos įveiktumėte ir pasiektumėte savo tikslų.
KAIP ATSIRANDA MĄSTYMO APRIBOJIMAI?
Mąstymo apribojimai lemia iškreiptą pasaulio vaizdą. Žmogus remiasi tais neigiamais įsitikinimais, kurie yra jo psichikoje, ir nuolat randa jų įrodymų.
Kuo siauresnis suvokimo vaizdas, kuo nelankstesnis mąstymas, tuo daugiau sunkumų patiria žmogus. Tai tarsi žiūrėti į pasaulį pro mažą skylutę – matoma labai nedaug ir nepastebima daug esminių detalių.
TRAUMOS IR NEIGIAMA PATIRTIS
Daugelis mūsų ribotumų ir mąstymo iškraipymų susiformuoja augant. Tai gali lemti įvairios priežastys: traumuojančios patirtys, kurių psichika nespėjo apdoroti, auklėjimo stilius ir socializacijos proceso metu įdiegtos normos bei taisyklės.
Pavyzdžiui, jei asmuo patyrė trauminių išgyvenimų, kai bandė naujus dalykus, bet buvo neigiamai įvertintas jam svarbių asmenų, tai lemia kūrybinės laisvės sumažėjimą ir pasirinkimą save riboti bei prisitaikyti prie kitų nuomonės tam, kad išlaikytų saugumo jausmą.
KIEKVIENAS GALI TAI PADARYTI!
Jei žmogus neturi organinio smegenų sutrikimo, visiškai realu atsikratyti ribojančių nuostatų. Tačiau svarbu suvokti, kad tai nėra greitas problemos sprendimas ir tam prireiks nemažai darbo.
Šiuo atveju svarbus sistemingas darbas ir savęs palaikymas pokyčių kelyje. Kartais nelengva tai padaryti savarankiškai, tokiu atveju kreipimasis pagalbos į specialistą gali sutaupyti daug pastangų ir laiko.
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS MĄSTYMO APRIBOJIMAI
- Katastrofizavimas – asmuo mato ateitį perdėtai neigiamai ir iš anksto tikisi neigiamo rezultato.
- Juodai baltas mąstymas – žmogus pasaulį skirsto į du kraštutinumus: viskas arba nieko.
- Perdėtas pareigingumas – įsitikinimai „aš privalau”, „aš turiu” sukelia daug streso ir įtampos bei trukdo kurti santykius su kitais, nes žmonės mano, kad jei jie privalo, tai ir kiti aplinkiniai privalo.
- Menkinimas – dažnai esame linkę sumenkinti malonius įvykius ir savo sėkmę.
- Minčių skaitymas, projekcija – galvojimas už kitus, ką jie galvoja apie jus.
- Apibendrinimas – po kelių blogų patirčių darome išvadą, kad taip bus visada ir kad ši užduotis nuo mūsų nepriklauso.
- Etikečių klijavimas – žmogus stigmatizuoja save ir kitus remdamasis pavieniais incidentais.
- Emocinis sąlygotumas – išvados daromos remiantis emocijomis, neatsižvelgiant į logiką ar objektyvius faktus.
- Personalizavimas – asmuo įsitikinęs, kad pasaulis sukasi aplink jį ir kiti sutelkia dėmesį į jį, jis yra diskusijų objektas ir kitų džiaugsmo ar nelaimės priežastis.
- Teisingumo lūkesčiai – iliuzija, kad pasaulis turi būti teisingas ir kad už nuopelnus ar kančias būtinai turi būti atlyginta.
KAIP APRIBOJIMAI VEIKIA GYVENIMĄ?
Visi šie apribojimai turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Žmogus gyvena iškreiptu pasaulio vaizdu ir patiria didelių sunkumų.
Paimkime du žmones, atsidūrusius toje pačioje situacijoje – du studentai neišlaikė egzamino ir labai nusiminė. Tarkime, kad pirmasis turi kognityvinių iškraipymų, tokių kaip personifikavimas ir katastrofizavimas, o antrasis – teisingumo lūkesčių ir etikečių klijavimo. Pirmasis studentas nesėkmingai išlaikytą egzaminą suvoks kaip katastrofą ir manys, kad dėstytojas su juo elgiasi neteisingai, jaus liūdesį ir nusivylimą savimi, o antrasis tikėsis, kad jei jis ruošėsi, turėjo gauti gerą įvertinimą ir kad šiandien tiesiog dėstytojas neteisingai jį įvertino.
DARBAS SU PAGRINDINIAIS APRIBOJIMAIS
- Katastrofizavimas
Susidoroti su neigiamu ateities vaizdu padeda sveikas realizmas. Ar tikrai viskas yra taip blogai? Ir net jei įvyktų blogiausias scenarijus, ką darysite? Mintyse susidarykite veiksmų planą, tai padės sumažinti nerimą ir suprasti, kad iš kiekvienos situacijos yra išeitis. Tada dar kartą pažvelkite į situaciją, bet jau iš realistiškesnės perspektyvos. Kaip ją matote dabar?
- Juodai baltas mąstymas
Realiame gyvenime skirstymas į „blogus” ir „gerus” yra neįmanomas. Tikriausiai atėjo laikas išmokti pastebėti tai, kas yra tarp šių dviejų polių. Nesugebėjimas kažko padaryti tobulai ir dėl to savęs graužimas yra patikimas kelias į neurozę, tačiau būti pakankamai geram yra visiškai sveika pozicija.
- Perdėtas pareigingumas
Jūs užaugote ir dabar jums nebereikia užsitarnauti kieno nors meilės ir pagyrų. Neprivalote atitikti kieno nors lūkesčių, kad būtumėte priimtas, kaip ir kiti žmonės jums nieko neprivalo, jie gali kažką daryti tik savo noru. Tame yra daug laisvės – atsakomybės už savo jausmus. Norėdami sustiprinti savo suaugusiojo poziciją, būkite švelnūs sau, mokykitės užuojautos ir paramos sau.
- Menkinimas
Atminkite, kad ilgas kelias susideda iš mažų žingsnelių ir svarbu juos pastebėti. Čia puikiai pasitarnauja rašymo praktika, kai galite pasižymėti, ką jau padarėte, kad pasiektumėte savo tikslą, arba ką iš tikrųjų dėl jūsų daro artimas žmogus.
- Minčių skaitymas, projekcija
Svarbu prisiminti, kad nė vienas iš mūsų negali žinoti, kas dedasi kito žmogaus galvoje, galime tik spėlioti, o mūsų versijos ne visada teisingos. Svarbu patikrinti, ar jūsų prielaida teisinga, ar yra dar kažkas, kas ją patvirtina. O geriausias būdas – nuoširdus dialogas su kitu asmeniu.
PSICHOLOGŲ PATARIMAI
Pažinkite save, praplėskite įprastą savo ir pasaulio vaizdą, išbandykite naujus dalykus, ypač tuos, į kuriuos esate įpratęs automatiškai reaguoti neigiamai ir esate įsitikinęs, kad jie nėra „jūsų“.
Kad gautumėte naują rezultatą, turite daryti kažką naujo. Pradėkite nuo mažų dalykų: naujo maršruto į darbą ar valgio restorane. Darykite po truputį, bet reguliariai, taip palaipsniui susiformuos nauji neuroniniai ryšiai, kurie padės susidoroti su savo mąstymo apribojimais.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turi savo stipriąsias ir silpnąsias mąstymo puses, itin svarbu pripažinti savo ribotumą ir stengtis jį įveikti. Naudokitės juo kaip galimybe tobulėti ir augti, o ne kaip kliūtimi gyvenimo sėkmei.