Kartais darome tai, ko gailimės, arba sakome skaudžius žodžius, kai geriau patylėti. Kaip išmokti atleisti sau, gyventi harmonijoje su savo „tamsiąja puse“ ir nenuklysti į savęs menkinimą?
Niekas nėra tobulas. Kad ir ką bedarytume, neišvengiamai kartkartėmis kyla nesusipratimai, kivirčai ir apmaudas. Netobulumas būdingas kiekvienam žmogui ir mums nereikia to gėdytis. Mes darome klaidų ir mokomės iš jų. Klaidos tampa problema tada, jei iš jų nesimokome.
Dažnai nesusipratimų priežastis yra nuovargis ar nusivylimas. Kartais mes darome kažką vedini geriausių ketinimų, tačiau rezultatas nėra toks, kokio tikėjomės, todėl jaučiame didelį apmaudą ir pasakome ar padarome tai, dėl ko vėliau apgailestaujame. Suvokę, kas nutiko, kritikuojame save griežčiau nei bet ką kitą.
8 žingsniai, kuriuos žengdami galėsite atleisti sau
Pripažinkite ir priimkite savo „tamsiąją pusę“. Tai yra ta asmenybės dalis, kurią jums sunku pripažinti. Jūs galite nenorėti pripažinti, kad jums sunku suvaldyti pyktį ar agresiją. Galbūt nenorite prisipažinti, kad turite žalingų įpročių ar kt.
Priimti tamsiąją pusę reiškia priimti save kaip visumą su visais nuopelnais ir trūkumais. Jūsų netobulumas nesumažina jūsų kaip žmogaus vertingumo. Priešingai, tai daro jus unikaliu asmeniu. Jei mylite save su visomis turimomis savybėmis, gali įvykti transformacija, kuri padės išspręsti tam tikrose situacijose kylančias problemas. Emocijos ir jausmai, susiję su sėkme ir gerove, taps realybe.
Būkite sąžiningas sau. Pripažindamas savo tamsiąją pusę, jūs tuo pačiu tampate sąžiningas prieš save patį. Tai leidžia džiaugtis tiek privalumais, tiek trūkumais. Būti sąžiningu prieš save reiškia džiaugtis gerais darbais, kuriuos darote, kad pasaulis būtų šiek tiek geresnis.
Tačiau taip pat svarbu pripažinti, kad kartais nepavyksta patenkinti savo ir kitų lūkesčių. Būti sąžiningam prieš save reiškia įsiklausyti į savo emocijas ir pojūčius, kurie būna ir malonūs, ir nemalonūs.
Mokykitės iš klaidų. Vertindami padarytą klaidą, apsvarstykite, ką galėjote padaryti kitaip. Kas būtų pasikeitę? Kas galėtų padėti reaguoti ir elgtis kitaip? Pagalvokite, kokios naudos jums davė šis įvykis. Vadinamoji klaida padovanojo jums naujos patirties, kuri gali praversti ateityje.
Paprašykite atleidimo iš tų, kurie nukentėjo. Atleidimui yra būtinas nuoširdus atsiprašymas. Paprašykite atleidimo už tai, už ką iš tiesų jaučiatės kaltas. Jums nereikia atsiprašyti vien tam, kad kam nors patiktumėte ar įtiktumėte.
Atsiprašymas nuskambės nuoširdžiau, jei parodysite nesumeluotą apgailestavimą dėl to, kas nutiko. Tikrumą ir nuoširdumą pajutęs asmuo supras, kad jūs iš tiesų gailitės dėl savo veiksmų.
Prisiminkite savo gerus darbus. Jūs esate žmogus. Žmogaus negalima skirstyti į gerąją ir blogąją dalis. Kiekvienas iš mūsų yra emocijų, pojūčių, minčių ir dvasinių išgyvenimų pasaulis. Nors svarbu visapusiškai pajusti savo tamsiąją pusę, svarbu atsiminti gerus dalykus, kuriuos padarėte dėl kitų. Pabandykite pastebėti savo gerus darbus! Pajuskite juos! Džiaukitės gerumu, kurį kuriate! Nemanykite, kad visi maži geri dalykai, kuriuos darote kasdien, yra nereikšmingi. Kiekvienas mažas dalykas daro pasaulį šiek tiek geresnį.
Suraskite ritualų, kurie padėtų jums sau atleisti. Ritualai padeda susitaikyti su savo prigimtimi. Pavyzdžiui, krikščionybėje sakramentas padeda tikintiesiems pripažinti jų netobulumą ir primena, kad jie vis tiek yra mylimi.
Ritualai neturi būti sudėtingi. Tai gali būti paprasta kasdieninė šeimos vakarienė, kurios metu visi kalba apie savo dieną. Valgio dalijimasis su draugais, sutuoktiniais, artimaisiais padeda pasijusti kažko didesnio dalimi, tarsi atspindėtumėte vienas kito žmogaus prigimtį su visu jos puošnumu ir netobulumu.
Draugaukite su savimi. Stenkitės tapti savo paties draugu, kuris geba suprasti, užjausti ir palaikyti. Nevenkite mintyse ištarti sau žodžių, kurie skatina tikėti savimi ir nepasiduoti. Saviplaka nėra pats geriausias pasirinkimas einant atleidimo sau keliu, todėl tapkite sau tokiu draugu, kuris neleistų nugrimzti į destruktyvių minčių upę.
Prisiminkite, kad esate kažko didesnio ir aukštesnio dalis. Tai galima pasiekti pasitelkus religinę bendruomenę – bažnyčią, šventyklą, mečetę, sinagogą ir kt. Bendruomenė padeda nesijausti vienišu su savo patirtimi.
Jei nesate religingas, padės bet kokie veiksmai, priartinantys jus prie kitų. Pietaukite su mylimu žmogumi, susitikite su draugais ar kt. Pasakykite vieni kitiems, kas vyksta jūsų gyvenime – ir džiaugsmingo, ir liūdno. Dalindamiesi su savo artimaisiais paprastais gyvenimo džiaugsmais, mes padedame sau ir jiems pajusti stiprų tarpusavio ryšį, kuris leidžia džiaugtis žmogaus prigimties stebuklu su visais jo džiaugsmais ir sunkumais.
Jūsų gyvenimo kelias buvo, yra ir bus gausus įspūdžių, netikėtumų, nusivylimų ir stebuklų. Jei išmoksite mėgautis kelione, kuri vadinasi gyvenimas, galite rasti laimę ir prasmę.
Jūs turite daug emocinių jėgų ir išminties, kuri padės jums išgyventi sunkius etapus. Kiekvieną kartą, kai atrodys, kad esate niekam tikęs, tiesiog įsiklausykite į savo jausmus, mintis ir emocijas, susitaikykite su jomis. Švelnumas sau suteiks galimybę susidurti su baime ir nesaugumu. Nereikia bėgti nuo šių intensyvių ir nemalonių išgyvenimų. Kai susitinkate su jais nesislėpdamas, jie praranda galią.
Galite tapti savo pačiu geriausiu draugu. Reikės laiko pakeisti įpročius ir požiūrį į gyvenimą, atsikratyti nesaugumo. Tačiau palaipsniui, dirbdami su savimi, galite susikurti sau naują gyvenimą.
Taip pat skaitykite: