Ar tėvai turėtų prašyti tėvystės patarimų ir ieškoti paramos internete? Tiesa ta, kad skelbdami asmeninę informaciją apie savo vaiką, turėtumėte būti atsargūs. Ateityje tai gali virsti rimtomis problemomis jūsų vaikui.
Esame įpratę ieškoti informacijos internete, klausti patarimų socialiniuose tinkluose. Tačiau asmeninės erdvės, įskaitant informacinę erdvę, ribos kiekvienam yra skirtingos.
Taigi, ar tėvai gali aptarinėti savo vaikų problemas internete. Ką daryti, jei reikia patarimo? Ir kaip žinoti, kokios informacijos nereikėtų skelbti?
KODĖL NETURĖTUMĖTE SKELBTI INFORMACIJOS APIE SAVO VAIKĄ
Galbūt jūsų vaikas yra skriaudėjas, serga depresija arba iš jo tyčiojamasi mokykloje… Nerimas varo jus iš proto. Jums reikia patarimo, ir kuo greičiau. Tačiau kai internete skelbiate asmeninę, išsamią ir kompromituojančią informaciją, tai gali paveikti jūsų vaiko socialinę ir emocinę gerovę bei palikti pėdsaką ateityje.
Mes pasakojame vaikams, kaip rizikinga internete skelbti dviprasmiškas ar nepadorias asmenukes ir vakarėlių nuotraukas. Perspėjame juos apie kibernetines patyčias ir primename, kad tai, ką jie skelbia, gali „išlysti“ po daugelio metų ir neigiamai paveikti jų galimybes įsidarbinti, asmeninį gyvenimą ar kt.
Tačiau kai patys jaučiame nerimą ir negalime suvaldyti savo minčių, prarandame apdairumą: aprašome jo drausmės problemas, mokymosi sunkumus ir net skelbiame psichiatrines diagnozes. Desperatiškai ieškodami atsakymų, lengvai pamirštame, kad dalijimasis tokia informacija ne tik kelia pavojų vaikui, bet ir pažeidžia jo konfidencialumą.
Vadinamosios „uždaros” internetinės socialinės žiniasklaidos grupės paprastai turi nemažai narių, todėl nėra jokios garantijos, kad koks nors „anoniminis” asmuo neatpažins jūsų vaiko ir nepasinaudos informacija. Be to, nepažįstamų žmonių komentarai nepakeičia konsultacijos su specialistu ir pokalbio su artimaisiais, kurie tikrai gerai žino jūsų situaciją.
AR REIKIA GAUTI VAIKO SUTIKIMĄ?
Kartais tėvai prašo vaiko sutikimo skelbti apie jį informaciją. Tai, žinoma, gerai, tačiau vaikai negali duoti sutikimo visiškai sąmoningai – jie neturi pakankamai patirties ir brandos, kad suprastų, jog vienokia ar kitokia publikacija gali turėti įtakos jų likimui po daugelio metų.
Beje, svarbu suvokti, kad vaikas gali duoti leidimą skelbti informaciją apie save tam, kad jums patiktų, kad išvengtų konflikto arba tiesiog todėl, kad nesupranta klausimo rimtumo. Tačiau tėvų pareiga – ne pasikliauti nepilnamečio sprendimu, o išsiaiškinti, ar jūsų paskelbta informacija nebus jam pavojinga.
KAIP NUSPRĘSTI, AR DALINTIS INFORMACIJA APIE SAVO VAIKĄ?
Prieš dalydamiesi informacija, paklauskite savęs:
- Ar mano pranešimas gali sugėdinti ar nuliūdinti mano vaiką?
- Kas nutiks, jei draugai, mokytojai ar pažįstami galės susipažinti su šia informacija?
- Net jei jis (ji) dabar duos sutikimą, ar po daugelio metų jis (ji) nepasipiktins mano elgesiu?
- Kokie galimi pavojai kyla skelbiant tokią informaciją dabar ir ateityje? Jei bus pažeistas konfidencialumas, ar tai gali turėti įtakos mano suaugusio vaiko būsimam išsilavinimui, darbui, karjerai ar reputacijai?
