„Kiti uždirba daugiau pinigų”, „tu blogai auklėjai vaikus”, „galėtum numesti svorio”, „tu niekada manęs nesiklausai”… Garsiai išsakyti ar numanomi priekaištai yra įprasti daugeliui porų. Tačiau ką daryti, jei nuolat jaučiatės kaltas?
KALTĖS JAUSMAS
Kaltė ir gėda yra du svarbūs elgesio reguliatoriai, kurie visuomenėje naudojami siekiant užtikrinti, kad jos nariai elgtųsi pagal tą visuomenę laikančias normas.
Abu šie jausmai siejami su tėvų figūromis. Pasitelkdami kaltę, gėdą, taip pat baimę, tėvai kontroliuoja vaiko elgesį: vaikas stengiasi išvengti nemalonių išgyvenimų ir mokosi elgtis normatyviai.
Pavyzdžiui: „Tu sušlapinai kelnes, oi, kaip gėda!” – ir tu išmoksti nesušlapinti kelnių. Gėda ir kaltė skirtos savo veiksmams ar jų rezultatams taisyti. Jie naudingi, jei yra susiję su konkrečiomis situacijomis, kurias galima pakeisti.
Tie patys elgesio reguliatoriai veikia ir mums užaugus, tačiau jie taip pat gali būti žalingi, jei yra netinkamai „išpūsti“, apibendrinti ir pradeda būti susiję su pačiu žmogumi, o ne su konkrečiais epizodais ar veiksmais.
Jei kalbama ne apie visuomenės ar grupės gerovę, o apie tai, kad vienas asmuo naudojasi kitu asmeniu savo asmeniniams tikslams pasiekti ir gauna naudos jo sąskaita, reiškia vyksta manipuliacija.
MANIPULIACIJOS ESMĖ
Manipuliavimo tikslas – sukelti kitam asmeniui nemalonius jausmus, tokius kaip kaltė, gėda ir baimė, kad asmuo padarytų/suteiktų manipuliatoriui tai, ko šis reikalauja.
Dažnai manipuliatoriai naudoja gudrybes, kurios kitą žmogų atitraukia nuo realybės. Pavyzdžiui, jie nekalba apie konkrečias situacijas, susijusias su partneriu, bet įvardija pašalinius apibendrintus skaičius: „visi žmonės”, „kitos moterys”, „normalūs vyrai”.
Manipuliatoriai ne visada taip elgiasi sąmoningai, tačiau tai nesumažina šio bendravimo būdo piktybiškumo, nes taip sunaikinamas lygiavertis santykis: vienas žmogus tampa kito žmogaus įrankiu.
KAI BENDRAVIMAS „SUTRINKA”
Į santykius su kitu žmogumi įsitraukiame tam, kad džiaugtumėmės ir padėtume vienas kitam, o ne tam, kad kankintume, vargintume ir įrodytume, jog esame verti dėmesio. Patikrinkite, kokie jausmai užpildo jūsų, kaip poros, laiką. Ar esate laimingi, liūdni, atsipalaidavę, susižavėję, išsigandę, sugėdinti, pikti… Kurie jausmai didesni, kurie vyrauja, kurie stipresni ir trunka ilgiau?
Jei pagrindiniai jausmai yra gėda, kaltė ir baimė, santykiai tampa destruktyvūs juose dalyvaujantiems asmenims. Tokiu atveju susikrauti lagaminą nėra bloga išeitis. Tačiau jei tai tėra tik atsitiktinis dalykas, pirmiausia pabandykite į santykius sugrąžinti nuoširdumą.
Gėda, kaltė ir baimė užtemdo protą; manipuliatorius juos naudoja tam, kad užtemdytų kito žmogaus mąstymą ir lengviau jį kontroliuotų. Todėl pirmiausia reikia atgauti sąmoningumą ir aiškiai suvokti situaciją. Žinoma, manipuliatorius išsisukinės, nes melas yra pagrindinis jo įrankis.
Paimkime situaciją kaip pavyzdį. Žmona eina pas draugę į namus. Vyras jai pasako nepatenkintu tonu: „Tu ir taip per daug laiko praleidi ne namie”. Ką reiškia „per daug” – neaišku. Juk sutuoktiniai niekada nesusitarė, kiek laiko praleis namuose. Taip pat neaišku, ko nori vyras: ar jis tikrai nori, kad žmona liktų namuose, o jei taip, tai kodėl?
Žmona gali pabandyti išsiaiškinti: „Ką tu turi omenyje?”. Galbūt vyras atsakys tiesiai šviesiai: „Noriu, kad liktum ir galėtume kartu praleisti vakarą”.
Tačiau tikėtinas ir kitas scenarijus – toliau manipuliuoti, vengti konkretumo ir išsisukinėti: „Tu jau turėtum suprasti!”, „Normali moteris žinotų!”.
Kitas manipuliatoriaus metodas – staiga pakeisti temą arba pradėti garsiai šaukti. Rėkimas taip pat yra būdas sukelti baimę, neleidžiantis bendrauti ir suprasti, kas vyksta.
KĄ GALIMA PAKEISTI?
Kodėl taip sunku pasakyti: „Prašau likti namuose”? Todėl, kad tai yra atviras prašymas, pateikiamas lygiaverčiam partneriui, o atsakas gali būti teigiamas arba neigiamas. O manipuliatorius stengiasi gauti garantuotą rezultatą. Manipuliatorius taip pat patiria baimę, kurios sau nepripažįsta.
Jei tai artimas žmogus, galite pabandyti sugrąžinti jį į realybę. Tuo metu, kai manote, kad esate įtikinėjamas jaustis kaltas, galite paklausti: „Kuo galiu tau padėti?”. Pavyzdžiui, pirmiau aprašytoje situacijoje jūsų žmona galėtų užduoti tokį klausimą. Arba pateikti pasiūlymą: „Galime padaryti tai, ką norėtum padaryti, kai grįšiu.“
Šių veiksmų esmė – atkurti atvirą lygiavertį bendravimą ir leisti kitam asmeniui atvirai išreikšti savo norus ar poziciją, nesileidžiant į manipuliacijas.
Taip pat galite nustatyti savo ribas:
– Per daug laiko praleidi ne namie.
– Ką turi omenyje sakydamas „per daug” laiko?
Šių veiksmų esmė – nurodyti, kur buvo įsibrauta į jūsų teritoriją.
Tuomet galite pradėti derybas: „Tai, ką darau, man svarbu, bet pabandykime rasti laiko, kurį galėtume praleisti kartu.“
Taigi, algoritmas yra toks:
Pripažinkite situaciją („Taip, aš einu pas savo draugę”, „Taip, mano atlyginimas yra 1000 eurų per mėnesį”, „Taip, aš nebenoriu vaikų”…).
Pasikalbėkite apie jausmus. Paklauskite apie kito asmens emocijas ir troškimus, pakalbėkite apie savuosius.
Pasiūlykite konkretų sprendimą arba pripažinkite, kad šiuo metu sprendimo nėra, bet galite jo ieškoti kartu.
Neišsigalvokite pasiteisinimų („Normalūs žmonės nori susitikti, jei ilgai nesimatė”) – taip patys tampame manipuliatoriais.
Be to, nepateikite priešpriešinių kaltinimų („Tu taip pat grįžai užvakar antrą valandą nakties ir nieko”, „Tai tu man neleidai baigti universiteto”…). – dėl tos pačios priežasties: kontrpriekaištai atitolina mus vienas nuo kito, painioja santykius ir didina abipusę nemeilę.
MANIPULIACIJOS ATPAŽINIMAS
Kaltę, gėdą ir baimę gali sukelti konkreti priežastis – ir tada jos išnyksta kartu su ta priežastimi arba pradėjus imtis veiksmų joms pašalinti.
Skirtumas tarp tikrų jausmų ir sukeltų manipuliacijos yra pastarųjų visuma.
Pati kaltė yra atperkama, bet kaltės jausmas – ne. Ji susijusi su begaline kompensacija, o visiška gėda užtikrina požiūrį į save kaip į bevertį, menkesnį individą.
„Pamiršau apie kovo 8-osios šventę, labai atsiprašau! Eime pasivaikščioti arba į teatrą, įvardyk, ko norėtum!” – yra konkreti kompensacija už konkretų nusižengimą. Ir ta kompensacija turėtų būti tokia, kad santykiai būtų atkurti.
Jei pamiršau kovo 8-ąją, man gali būti gėda, bet tai nereiškia, kad esu nieko vertas – tai nepanaikina mano žmogiškojo orumo. Tačiau jei pamiršta šventė prisimenama penkerius metus („Visi mane sveikino, išskyrus tave”), kaltė pradeda veikti.
Aptikus manipuliaciją, svarbiausia grįžti prie konkrečios situacijos: „Kas vyksta tarp tavęs ir manęs, kaip šią situaciją padaryti priimtinesnę vienas kitam, kaip ja pasinaudoti, kad pagerintume savo santykius?” Partnerystė reiškia abipusius mainus ir dalijimąsi, o manipuliacija ir išnaudojimas – to neleidžia.