Mes dažnai nesame tikri dėl savo jausmų: ar tai tik eilinis susižavėjimas, ar pagaliau radome savo „sielos draugą“? Ar tai, ką jaučiu – meilė? Mokslininkai pateikia tris klausimus, į kuriuos atsakydami padėsite sau geriau suprasti jaučiamus jausmus.
Ištarti: „Aš tave myliu“ yra tarsi sakyti: „Aš noriu būti su tavimi, o kai tavęs nėra, aš jaučiuosi blogai ir tavęs ilgiuosi.“ Sakyti: „Aš tave myliu“ reiškia: „Kai žiūriu į tave, kažkas manyje įvyksta ir aš noriu tave apkabinti ir niekada nepaleisti. Dalis tavęs atsirado ir gyvena manyje. Aš matau tave sapne, jaučiu tavo buvimą net tada, kai tavęs nėra. Nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be tavęs.“
Gražūs, emociškai stiprūs žodžiai… Nuostabu, jei galime juos ištarti savo mylimajam, savo antrajai pusei. Tačiau, kaip būti tikram, kad šie žodžiai ištariami ne be reikalo, kad juos norėsime kartoti dar ilgai ilgai…
Psichologai – tyrėjai John ir Julie Gottman metai iš metų tiria ilgalaikį porų gyvenimą. Jie stengiasi suprasti, kas skiria stiprias ir harmoningas sąjungas nuo tų porų, kuriose jausmai greitai įsiliepsnoja, tačiau greitai ir išnyksta.
Pasak šių psichologų – tyrėjų, ilgalaikė santuoka reikalauja, kad abu partneriai sąžiningai ir nuoširdžiai atsakytų „taip“ į tris klausimus. Šie klausimai tik atrodo labai paprasti – iš tikrųjų viskas slepiasi šiek tiek giliau.
Klausimai, padėsiantys išsiaiškinti, ar tai ką jaučiate yra meilė, ar tik laikinas susižavėjimas
Ar norėtumėte draugauti su šiuo asmeniu? Kitaip tariant, ar galėtumėte palaikyti turiningus, nuoširdžius ir įkvepiančius santykius su šiuo žmogumi, jei bendrautumėte tik platoniškai ir neturėtumėte bendrų vaikų?
Toks klausimas iškart padeda suvokti, ar su šiuo žmogumi jus sieja tik fizinis potraukis, ar tikras ir gylus emocinis ryšys.
Ar sakydamas: „myliu tave“, jūs turite omenyje – „man patiktų būti šalia tavęs, bendrauti su tavimi, net jei nebūtume pora ir nekurtume bendrų ateities planų“? Jei atsakymas teigiamas, jūsų jausmai, labai tikėtina, gali būti įvardijami kaip tikra ir nuoširdi meilė.
Ar gerbiate šį žmogų kaip asmenybę (su jo nusistatymais, gyvenimo būdu, vertybėmis)? Ar gerbiate jo požiūrį į pasaulį ir santykius su kitais žmonėmis, nepaisant jo elgesio su jumis?
Tai leidžia mums įvertinti, ar mylime kitą žmogų ne tik už tai, ką jis mums duoda (ir kas gali pasibaigti), bet ir už tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu (tai gali tęstis amžinai).
Ar mūsų meilės pareiškimas prilygsta žodžiams: „Aš myliu tave kaip dovaną pasauliui, vien tavo buvimas jame yra dovana“?
Ar esate pasirengęs susitaikyti su tuo, kad kai kurie jo trūkumai niekada neišnyks? Trūkumai (įprotis išmėtyti daiktus arba susitikti su draugais kiekvieną savaitgalį ir pan.), kurie erzina jus kiekvieną dieną, beveik neabejotinai sukels konfliktinių situacijų galimybę.
Ar jūsų „aš tave myliu“ reiškia, kad „man pavyko įtikinti save, kad laikui bėgant viskas, kas man netinka ir nepatinka, bus ištaisyta“?
Ar vis tik galite nuoširdžiai pasakyti: „Myliu tave, nepaisant visko, kas skiria ir visada skirs tave nuo mano susikurto/įsivaizduojamo idealo“? Ar galite sau užtikrintai pasakyti, kad mylite TIKRĄJĮ žmogų, su visais jo trūkumais?
Pasistenkite kuo nuoširdžiau, nemeluojant sau, atsakyti į šiuos tris klausimus. Atsakymai padės geriau suvokti ne tik savo jausmus, bet ir realias jūsų poros ateities galimybes.
Taip pat skaitykite: