Atmintis… Bet koks mūsų gestas, bet koks žodis, bet koks santykis neįmanomas be atminties dalyvavimo. Ką mes žinome apie vieną iš sudėtingiausių ir paslaptingiausių mūsų smegenų funkcijų?
Nuo senovės Graikijos laikų filosofai, o paskui psichologai, neurofiziologai ir biologai bandė atskleisti atminties paslaptis. Sokratas teigė, kad tai tarsi žiedo atspaudas ant sielos vaškinės lentelės, ir ilgą laiką buvo tikima, kad mūsų atmintis yra praeities pėdsakas, kurį prireikus galima tiksliai atkurti.
Tačiau šiuolaikinis mokslas teigia, kad mūsų prisiminimai yra tik apytikslis to, kas iš tikrųjų įvyko, eskizas. Mokslininkai nustatė, kad trumpalaikė atmintis negali būti laikoma pirmuoju ilgalaikės atminties etapu – jų mechanizmai yra skirtingi.
Šie atradimai patvirtina, kad atminties veikimas yra sudėtingas procesas ir daugelis jo paslapčių dar nėra įmintos. Tad, ką mes žinome apie ją?
10 svarbiausių faktų apie atmintį
Kur yra saugoma atmintis?
Kai tik mokslininkai manė radę „atminties centrą“, jie buvo priversti atsitraukti nuo šios teorijos: pasirodo, prisiminimai nėra saugomi vienoje konkrečioje smegenų srityje. Šiandien, dauguma mokslininkų mano, kad atmintis yra „lokalizuota“ sinapsėse – neuronų sąlyčio srityse. Informacija, kurią reikia atsiminti, yra užkoduota cheminiuose junginiuose, dalyvaujančiuose neuronų sąveikoje.
Todėl neįmanoma įvardyti vienos konkrečios smegenų srities, kurioje būtų saugoma visa turima atmintis. Tuo pačiu metu, kai kurios smegenų zonos vaidina svarbesnį vaidmenį tam tikroms atminties rūšims – jei jos yra pažeistos, atsiranda rimtų atminties sutrikimų.
Pavyzdžiui, hipokampas – smegenų žievės dalis. Ji yra atsakinga už naujų įspūdžių, įskaitant veidus ir vardus, prisiminimą ir nusprendžia, ką perkelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę saugyklą. Kai ši smegenų dalis yra pažeista dėl ligos ar traumos, žmogus pradeda gyventi tik praeitimi: nauji įspūdžiai nėra išsaugomi ilgalaikėje atmintyje.
Kokie yra atminties tipai?
Informacija į smegenis patenka pasitelkiant jutimus, todėl atmintis gali būti regimoji, girdimoji, taip pat, susijusi su lytėjimu, uosle ir skoniu.
Yra ir kitų tipų atmintis: žodinė (nesusijusių žodžių atmintis); semantinė („kaupia“ naujų žodžių reikšmes ir pan.); mechaninė (gestų ir judesių atmintis); emocinė (jausmų atmintis); somatinė (jos dėka mes prisimename kūno pojūčius)…
Tačiau šios klasifikacijos yra sąlyginės, nes atmintis yra nuolat modifikuojamų „modulių“ rinkinys. Todėl, jei pažeidžiamas vienas iš jo tipų, atminties funkcija kaip visuma nesutrinka.
Mes visi norime (be didesnių sunkumų) įsiminti didelius informacijos kiekius. Ar vaistai padeda pagerinti mūsų atmintį? Atsako neurologė Zinaida Kolesnikova:
„Smegenims, kaip ir visam kūnui, reikia subalansuotos mitybos. Taigi, acetilcholino kiekis, dėl kurio nervinis jaudulys perduodamas įsimenant, priklauso nuo su maistu tiekiamo cholino (vitamino B4) kiekio. Jei cholino yra mažai, nepakanka acetilcholino – mes skundžiamės atmintimi. Be to, smegenims reikia fosfolipidų, folio rūgšties, seleno, tirozino, vitaminų. Intelektinės veiklos ir streso laikotarpiais smegenims reikia gausesnių maistinių medžiagų. Atradus ląstelių atminties mechanizmus, atsirado galimybė kurti naujus vaistus, skirtus pacientams, turintiems įvairių sutrikimų. Tačiau vis tiek „stebuklinga piliulė“, galinti suaktyvinti visus atminties išteklius, dar nėra išrasta.“
Kaip sutvarkomi mūsų prisiminimai?
Smegenys akimirksniu, nedalyvaujant sąmonei, palygina naują informaciją su tuo, kas jau saugoma atmintyje. Signalas „keliauja“ per kryžminių nuorodų tinklą, kaip didžiuliame bibliotekos kataloge.
Pavyzdžiui, mes matome bitę: norint prisiminti žodį „bitė“, regimoji atmintis siejama su leksine atmintimi, kuri reikalauja semantinės atminties. Nuo tos akimirkos užsimezga kitos nervinės grandinės ir mes prisimename savo baimę – juk mums jau yra įgėlusi bitė (taip pasireiškia jutiminė ir emocinė atmintis) – ir malonumas (skonio atmintis mums primena, kad mes mėgstame medų).
Gaudamos šviežią informaciją smegenys sukuria naujas kategorijas ir iš naujo apibrėžia senąsias. Tai padeda lengviau prisiminti.
Kiek laiko saugomi prisiminimai?
Nuo sekundės dalies iki viso gyvenimo. Itin trumpa (jutiminė) atmintis: kelias akimirkas (nuo 0,3 iki 3–4 sekundžių) mes toliau girdime, jaučiame tą patį, ką ir prieš kelias sekundes. Pavyzdžiui, mirktelėję mes akimirkai užsimerkiame ir toliau matome tai, kas buvo prieš akis. Tada mes pamirštame šiuos vaizdus arba išsaugome juos ilgalaikėje atmintyje.
Trumpalaikė atmintis: jos užduotis yra išlaikyti (apie 20–30 sekundžių) sąmonėje apibendrintą informacijos, gautos iš jutiminės atminties, vaizdą, o tada perkoduoti svarbiausią informaciją ilgalaikiam saugojimui.
Laisvos prieigos atmintis: saugo informaciją tam laikui, kurio reikia konkrečiam veiksmui atlikti. Pavyzdžiui, norime kažkam paskambinti, telefonų knygoje ieškome numerio, prisimename jį ir, jei niekas mums netrukdo, galime jį surinkti teisingai. Bet jei linija užimta ir būtina paskambinti vėliau, turime laiko pamiršti numerį. Tokios atminties trukmė svyruoja nuo minutės iki kelių dienų.
Ilgalaikė atmintis: jos dėka mes neribotai saugome praeities įvykius ir galime juos prisiminti.
Ar atmintis gali „persipildyti“?
Ilgą laiką buvo tikima, kad negali. Tačiau, dažniausiai, trumpalaikės atminties apimtis yra ribota: mes įsimename nuo penkių iki devynių skaičių ar žodžių. Ilgesnės grandinės atmintyje išlaikyti neįmanoma – nauja informacija išstumia senąją. Atminties kiekį galima padidinti padidinus informaciją – nuo raidžių iki skiemenų, iki žodžių, iki reikšmių, tačiau vis tiek prisiminsime nuo penkių iki devynių semantinių vienetų.
Ilgalaikė atmintis turi neribotus išteklius. Bet mes negalime prisiminti visko, kas kažkada buvo „išsiųsta“ saugoti. Tai galima paaiškinti tuo, kad mūsų galimybės atkurti informaciją atmintyje yra ribotos.
Nuo kada mes pradedame prisiminti?
48 valandos po gimimo kūdikis jau atpažįsta savo motiną. Be to, yra prenatalinių prisiminimų: ką tik gimęs vaikas prisimena dainas ir muziką, kurias mama nėštumo metu dainavo ar klausėsi – jų klausydamasis jis ramiau ar greičiau užmiega. Galima teigti, kad įsiminti pradedama dar prieš gimimą.
Kodėl mes taip mažai prisimename iš savo vaikystės?
Ankstyviausia (kūdikio) atmintis yra emocinė ir motorinė, vaikams nuo trejų iki penkerių metų, pagrinde, egzistuoja vaizdinė atmintis, o loginė atmintis išsivysto tik sulaukus 10 – 13 metų.
Štai kodėl mes turime tiek nedaug prasmingų vaikystės prisiminimų. Išsaugoti vaikystės periodo prisiminimai, dažniausiai, pasireiškia spontaniškomis reakcijomis ir pojūčiais, ir jie dažniausiai siejami su stipriomis emocijomis: džiaugsmu, baime, gėda.
Kodėl prarandama atmintis?
Pamiršimas yra atvirkštinė atminties proceso pusė: jei viską prisimintume, mūsų gyvenimas taptų nepakeliamas. Štai kodėl hipermnezija (per didele atmintimi) sergantys žmonės, norėdami kažką pamiršti, turi kreiptis į specialistus.
Kasdieniniame gyvenime mūsų mažas „skylutes atmintyje“ (pamiršome nueiti į parduotuvę pakeliui iš darbo; abejojame, ar išjungėme lygintuvą išeidami iš namų) sukelia, greičiausiai, neatidumas, tai, kad negalime susikaupti ties visais aktualiais klausimais. Kartais mes negalime prisiminti tam tikro žodžio ar vardo. Taip atsitinka todėl, kad mes prisimename skirtingą informaciją, būdami skirtingose būsenose – tai priklauso nuo mūsų susidomėjimo, motyvacijos, emocijų, kurias išgyvename šiuo metu.
Tačiau tikrąjį atminties praradimą – amneziją, dažnai lydi smegenų sužalojimai, pavyzdžiui, įvykus avarijai: žmogus negali prisiminti įvykių, įvykusių prieš įvykį arba iškart po jo. Įdomu tai, kad pasveikęs jis amžiams pamiršta, kas jam nutiko gydymo laikotarpiu.
Be to, yra rimtų smegenų disfunkcijų: sergant Alzheimerio ar Parkinsono liga, nervinės ląstelės pirmiausia žūva hipokampe, o paskui kitose smegenų dalyse, dėl ko negrįžtamai prarandama atmintis.
Be to, sergant Alzheimerio liga prarandama semantinė atmintis – žmogus prisimena, kaip atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesupranta, kodėl, o sergant Parkinsono liga – procesinę atmintį: žmogus žino, ką daryti, bet nesupranta, kaip.
Kodėl senstant prarandame atmintį?
Natūralaus senėjimo metu smegenys ir toliau stabiliai veikia. Tačiau visi pažįstame pagyvenusius žmones, kurie pamiršta tai, kas įvyko neseniai, tačiau aiškiai prisimena senų laikų įvykius. Faktas yra tas, kad smegenyse pirmiausia sunaikinami naujai sukurti neuroniniai ryšiai, o tik vėliau – ankstesni. Pirmiausia iš atminties „iškrenta“ tai, kas buvo neseniai įsiminta.
Senstant yra ir kitų atminties sutrikimų priežasčių. Kūnas sensta: regėjimas, klausa ir lytėjimas tampa ne tokie imlūs kaip anksčiau. Pavyzdžiui, žmogus įpranta, kad mato tik neaiškius kontūrus. Smegenys, gaudamos vis mažiau signalų ir stimulų, reikalingų įsisavinti naują informaciją, užsidaro pažįstamame, žinomame kiaute.
Dažnu atveju ir mityba tampa ne tokia įvairi, o sumažėjęs fizinis aktyvumas sumažina deguonies tiekimą. Asmeninės motyvacijos stoka, interesų rato susiaurėjimas taip pat turi įtakos atminties sutrikimams.
Tačiau, nuolatinio lavinimosi pagalba galime išsaugoti gebėjimą įsiminti ir atkurti informaciją. Pavyzdžiui, daugelis klasikinės muzikos atstovų galėjo groti savo instrumentu iki pat gilios senatvės. Pavyzdžiui, amerikiečių pianistas Mechislavas Horzhovsky surengė savo paskutiniuosius puikius koncertus būdamas… 94 metų.
Kodėl vieni žmonės pasižymi geresne atmintimi nei kiti?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Genetikai dar neatrado geno, kuris būtų atsakingas už atminties kokybę. Tačiau nėra abejonių: kuo turtingesnė erdvė supa vaiką, tuo geriau išsiugdys jo įsiminimo gebėjimai.
Turtinga erdvė – tai įvairūs daiktai, formos, spalvos, garsai ir kvapai, patirtis ir atradimai. Taip pat, teigiamos emocijos: kuo daugiau jų bus vaiko gyvenime, tuo stipriau viskas, kas su jomis susiję, įsimins jo atmintyje.
Esmė ta, kad viso gyvenimo metu žmonės kuria skirtingas įsiminimo strategijas: mes savaip kuriame santykius tarp skirtingų tipų informacijos, ją rūšiuojame. Ir kuo įvairesnės šios strategijos, tuo geresnė ir turtingesnė mūsų atmintis.
Taip pat skaitykite:
- Darykite tai, ką norite. Nesvarbu, ką mano kiti
- „Nenuleiskite rankų, galvokite pozityviai“: Kodėl šie patarimai neveikia?