Ar kada nors esate įvykdęs kokį nors prašymą ar reikalavimą prieš savo valią? Ar jums pažįstama situacija, kai asmuo tiesiog maldauja jus persigalvoti, nors jūs jau atsisakėte? Toks daromas poveikis vadinamas emociniu šantažu.
Emocinis šantažas
Pagalvokite, ar jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie visada kelia nepagrįstus reikalavimus ir siekia savo tikslų panašiais žodžiais:
- „Kadangi mes tokie artimi, tu išpildysi mano prašymą, ar ne?“
- „Aš neturėjau blogų ketinimų, ar ne per daug skausmingai viską priimi?“
Pirmuoju atveju asmuo naudojasi jūsų baime sugriauti santykius ir baime būti kritikuojamam bei atrodyti blogu žmogumi. Antruoju sakiniu pašnekovas verčia jus jaustis kaltu dėl to, kad nesuprantate jo ketinimų ir savo moralinių savybių.
Emociniai šantažuotojai labai sumaniai sugeba priversti mus manyti, kad jų prašymas yra priimtinas. Jei jie negauna to, ko nori, didina spaudimą apeliuodami į mūsų baimes, pareigos jausmą ar kaltę. Niekur pasaulyje nėra taisyklės, kuri sakytų: „Privalai išpildyti kiekvieną savo artimųjų prašymą“.
Emocinį šantažą sunku atpažinti iš karto, nes tikriesiems ketinimams užmaskuoti pasitelkiami jausmai, kurie kelia didžiausią diskomfortą. Nekaltinkite savęs, kad pastebėjote tai per vėlai. Šantažuotojai bandys manipuliuoti jumis siekdami naudos sau, priversdami jus galvoti, kad esate blogas žmogus, arba jaustis kaltu dėl to, kad esate savanaudiškas ir nevykdote savo įsipareigojimų.
Mūsų gyvenime yra daugybė tarpasmeninių santykių, tačiau ne visi jie yra sveiki. Nuolatinis nerimas ar auganti įtampa, kurią jaučiate šalia ko nors, yra įspėjamieji ženklai. Sveikuose santykiuose žmonės gerbia vienas kito nepriklausomybę ir ribas, todėl paprastai jaučiasi patogiai ir saugiai.
Ribos žmonių santykiuose atlieka svarbų vaidmenį. Jei jos nustatytos tinkamai, pripažįstame, kad mūsų ir kitų žmonių mintys, skoniai, emocijos ir poreikiai skiriasi, priimame tai, ką galime priimti, ir atmetame tai, ko negalime.
Kai jūsų asmeninės ribos išsitrina, lengva pasiduoti aplinkos ar kitų žmonių reakcijos įtakai. Dėl to negalite pasakyti „ne“ prašymams, kurių nenorite ar negalite įvykdyti, ir atsiduriate nemaloniose situacijose. Kiekvieno žmogaus ribos yra skirtingos, ir tik jūs vienas esate atsakingas už savąsias. Būtent jūs nustatote kriterijus, ką jums leidžiama sakyti ir daryti. Kitų žmonių žodžiai ir veiksmai nuo mūsų nepriklauso, tačiau mes galime paaiškinti, kokie žodžiai ir veiksmai mums yra priimtini, o kokie – ne.
Neįmanoma palaikyti sveikų santykių su žmogumi, kuris pažeidžia jūsų asmenines ribas. Emocinio šantažo, apeliuojančio į draugystę, pareigą ar jūsų nepaisymą, nereikėtų atmesti sakant: „Aš apie tai pagalvosiu“ arba „Aš į tai atsižvelgsiu“. Nustatykite aiškias ribas tarp savęs ir asmens, su kuriuo bendraujate, ir pareikškite, kad su jumis taip elgtis negalima.
Galite naudoti tokias formuluotes:
- „Nors esame artimi, negaliu patenkinti šio prašymo“.
- „Jei mane gerbiate, daugiau nekelkite tokių reikalavimų“.
- „Negaliu atspėti tavo ketinimų.“
- „Jei aš tau rūpiu, nuo šiol kalbėk aiškiau“.
Neprivalote su visais gerai sutarti. Visiškai normalu būti savanaudžiu, ypač kai turite reikalų su emociniais šantažuotojais. Juk jie kaltina jus savanaudiškumu vien dėl to, kad nesielgiate pagal jų nurodymus arba nevykdote jų prašymų ir reikalavimų.