Emociškai nesubrendę tėvai – tai tėvai, kurie, nors ir geba pasirūpinti fizine vaiko gerove, nesuvokia, kad to nepakanka, jog vaikas būtų laimingas, ir visiškai pamiršta apie gilaus emocinio ryšio užmezgimą.
Emociškai nesubrendę tėvai
Emociškai nesubrendusiems tėvams prioritetas visada yra jie patys, jų pačių problemos ir poreikiai, viskas, kas vyksta jų gyvenime, o vaiko jausmai, emocijos, psichologinės problemos – nesvarbios.
Labai dažnai toks požiūris į vaikus perduodamas iš kartos į kartą, nes vaikai linkę nesąmoningai kartoti tėvų elgesį. Todėl labai svarbu suvokti, su kokiais tėvais teko augti, išsigydyti tokio auklėjimo sukeltas žaizdas ir stengtis nekartoti šių toksiškų scenarijų toliau.
Pagrindiniai tėvų emocinio nebrandumo požymiai:
Savo problemų emocinės naštos perkėlimas vaikams
Emociškai nesubrendę tėvai, bendraudami su savo vaikais, yra linkę „nuleisti garą“, išlieti pyktį, skųstis ir verkšlenti. Problemos gali būti bet kokios: bėdos darbe, nesklandumai santuokoje, finansiniai sunkumai.
Tėvai taip elgiasi todėl, kad iš principo jie nesusitvarko su savo pačių emocijų ir psichologinių būsenų reguliavimu, o vaiką suvokia kaip saugų asmenį, ant kurio galima „išpilti“ viską, kas susikaupė sieloje. Dėl to vaikas pats emociškai užsidaro ir kartu jaučiasi atsakingas už tėvų nuotaiką.
Užuot patys palaikę savo vaikus, emociškai nesubrendę tėvai elgiasi infantiliai ir reikalauja iš jų to, ko jie negali duoti.
Nesugeba suvokti savo vaiko jausmų
Tokie tėvai dažnai nesupranta, kaip jų pačių emocijos veikia aplinkinius, taip pat nesugeba suprasti savo vaiko jausmų ir poreikių.
Nesugeba pripažinti asmeninių vaiko ribų
Nes jie patys neturi šių ribų ir nesupranta, kas tai yra ir kodėl jos reikalingos.
Naudoja kaltę ir tylėjimą kaip bausmę
Manipuliavimas kaltės jausmu yra mėgstamiausias emociškai nesubrendusių tėvų „ginklas“, kurį jie paprastai naudoja prieš savo suaugusius vaikus, pavyzdžiui, priekaištaudami, kad jie neskambina ar pan.
O jei jiems nepatinka vaikų elgesys, užuot aptarę problemą, kaip tai daro emociškai brandūs žmonės, jie tiesiog nusprendžia ją ignoruoti. Jūs tuo tarpu kankinatės dėl to, ką padarėte ne taip, o iš tikrųjų jumis visą laiką buvo manipuliuojama tam, kad jūsų atžvilgiu būtų įgyta kontrolė ir valdžia.
Nenuoseklus ir nenuspėjamas elgesys bei reakcijos
Pavyzdžiui, jei emociškai nesubrendusiam tėvui kyla problemų darbe, tai tampa jo žmonos ir vaikų problema, nors jie su šia situacija neturi nieko bendra. Arba, pavyzdžiui, mama kiekvieną dieną padeda vaikui atlikti matematikos namų darbus, bet šiandien ji turi problemų asmeniniame gyvenime, ir kai vaikas, kaip įprasta, paprašo pagalbos, jo laukia tik piktas atsakas. Toks tėvų nenuspėjamumas ir nenuoseklumas verčia vaiką visada būti budriam, stebėti tėvų emocinę būseną ir nuotaiką, stengiantis suprasti, kam reikia pasiruošti.
Nepaiso vaikų individualumo
Emociškai nesubrendę tėvai mano, kad vaikai pagal nutylėjimą turi būti panašūs į juos pačius. Jie nelaiko jų atskiromis, nepriklausomomis, savarankiškomis asmenybėmis, turinčiomis savo interesus, poreikius, vertybes ir įsitikinimus.