Darbo praradimas, pažeminimas pareigose, nenumatytos išlaidos – problemų dėl pajamų gali kilti bet kada. Vienaip ar kitaip, tai neišvengiamai mus gąsdina: finansinės padėties pablogėjimas kelia nerimą ir susirūpinimą tiek dėl turimo komforto praradimo, tiek dėl miglotų ateities perspektyvų – mūsų pačių ir mūsų artimųjų.
Pagrindinis šiandienos straipsnio klausimas, į kurį pasistengsime atsakyti, – kaip finansinės problemos šeimoje paveikia suaugusiuosius bei vaikus ir kaip susidoroti su tokiomis situacijomis nepakenkiant savo psichinei sveikatai?
Kaip finansinės problemos paveikia šeimos narius?
Pinigų stygius šeimoje vienodai veikia ir suaugusiuosius, ir vaikus.
Turėtos finansinės padėties praradimas gali turėti didelį poveikį suaugusios žmogaus psichikai ir pasireikšti įvairiais jausmais:
- stresas ir nerimas – žmogus pradeda nerimauti dėl ateities ir dėl to, kaip jis išlaikys save ir savo šeimą;
- gėda ir pažeminimas – ypač jei asmuo lygina save su kitais. Socialinės normos ir lūkesčiai gali sustiprinti šį jausmą;
- sumažėjusi savigarba – finansinės problemos gali pakirsti pasitikėjimą savimi, o tai gali sukelti depresiją ir beviltiškumo jausmą;
- santykių pasikeitimas (pablogėjimas) su partneriu, draugais ir šeima.
Finansinės problemos šeimoje turi įtakos ir vaikams:
- stresas – kai šeimoje kyla finansinių sunkumų, vaikai gali jaustis neramūs ir nesaugūs. Jie gali nerimauti dėl to, kaip tai paveiks jų gyvenimą, įskaitant galimybę įgyti išsilavinimą ir kt;
- bejėgiškumo jausmas – vaikai gali klaidingai manyti, kad jie kalti dėl šeimos finansinių problemų, ypač jei girdi suaugusiuosius kalbant apie pinigus. Tai gali lemti žemą savivertę ir bejėgiškumo jausmą;
- socialinė izoliacija – vengimas bendrauti su bendraamžiais dėl gėdos, kad tėvai ar globėjai turi finansinių problemų;
- šeimos dinamikos pokyčiai – dėl streso tėvai praranda gebėjimą objektyviai vertinti savo vaikus. Finansinių sunkumų akivaizdoje didėja įtampa santykiuose su tėvais, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaikų emocinei gerovei;
- stabilumo praradimas – vaikams reikia stabilumo ir nuspėjamumo. Finansinės padėties praradimas gali lemti lydinčius gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, persikraustymą ar mokyklos pakeitimą, o tai gali vienaip ar kitaip emociškai traumuoti vaiką.
Reakcija į finansinius sunkumus šeimoje gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, temperamento, šeimos narių ir kitų asmenų paramos.
Taip pat verta žinoti, kad staiga ir netikėtai praradus turėtą šeimos finansinę padėtį, pasekmės suaugusiųjų ir vaikų psichikai gali neapsiriboti tik išvardytomis – gali atsirasti ir kognityvinių iškraipymų, pvz.: gali išsivystyti neigiami mąstymo modeliai, pavyzdžiui, pesimizmas ar katastrofizavimas (blogiausio scenarijaus įsivaizdavimas), gali susiformuoti juodai-baltas mąstymas, t. y. kai įžvelgiami tik neigiami situacijos aspektai.
Neretai atsiranda tai, ką galima pavadinti „įsitikinimų randais“: žmogus, patyręs finansinį nuosmukį, ir toliau daug metų, o kartais ir visą gyvenimą, laukia naujų praradimų. Jis tampa pernelyg atsargus priimdamas finansinius sprendimus ir dažnai visam gyvenimui išsaugo polinkį į patologinį kaupimą. Sumažėja adekvatumas ir socialinė kompetencija.
Kaip kalbėtis su vaiku apie finansines šeimos problemas?
Susidūrus su finansiniais sunkumais verta prisiminti: požiūris į uždarbio ir pajamų aptarimą šeimoje gali turėti didelę įtaką vaikų pinigų suvokimui ir finansinės elgsenos formavimuisi.
Atvira diskusija
Svarbu su vaikais kalbėtis apie finansus, tačiau darykite tai konstruktyviai. Aptariant laikinus sunkumus reikėtų siekti mokytis ir ieškoti sprendimų, o ne kelti paniką ir baimę.
Finansinis raštingumas
Labai svarbu mokyti vaikus finansinio raštingumo pagrindų. Užuot skiepijus jiems baimę dėl pinigų praradimo, verta paaiškinti, kaip tinkamai valdyti santaupas ir investuoti.
Protėvių patirtis
Protėvių patirties panaudojimas naujoms strategijoms formuoti yra galinga priemonė. Pripažinimas, kad šeimos praeityje būta sunkių laikų, bet žmonės su jais susidorojo, gali įkvėpti ir sustiprinti pasitikėjimą.
Pozityvus požiūris
Neigiamas situacijas paverskite augimo galimybėmis. Užuot sutelkus dėmesį į sunkumus, svarbu pabrėžti, kaip galite kažką pakeisti.
Vaikų įtraukimas
Kviesdami vaikus aptarti finansines strategijas, ne tik mokome juos priimti pagrįstus sprendimus, bet ir suteikiame jiems dalyvavimo ir atsakomybės jausmą.
Emocinė parama
Įsitikinkite, kad vaikai supranta, jog laikini sunkumai nenulemia jų vertės ar ateities. Svarbu išlaikyti teigiamą požiūrį ir tikėjimą, kad sunkumus galima įveikti.
Finansiniai sunkumai yra ne tik ekonominis iššūkis, bet ir galimybė mokytis bei augti. Pozityviai aptardami šiuos klausimus su vaikais, padėsime jiems išsiugdyti sveiką požiūrį į pinigus ir išmokysime, kaip susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
8 būdai, kaip padėti sau, kai šeimoje kyla finansinių sunkumų
Atviras bendravimas
Nuoširdus finansinių problemų aptarimas be kritikos ir vertinimo ne tik su vaikais, bet ir su kitais šeimos nariais ar draugais padės sumažinti nerimą.
Palaikymas
Abipusio palaikymo atmosferos sukūrimas sustiprins šeimos ryšius ir padės susidoroti su stresu.
Biudžeto sudarymas
Išlaidų kontrolė sudarant biudžetą suteiks situacijos kontroliavimo jausmą. Tai padės ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems suprasti, kaip optimizuoti išlaidas.
Nebijojimas prašyti pagalbos
Nevenkite kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus ar finansų konsultantus. Profesionali pagalba gali būti labai naudinga.
„Saugos pagalvės“ paruošimas
Geriausia finansinių ir ekonominių sunkumų prevencija yra ta, kad, norint nepatirti streso, apsimoka turėti finansinę „saugos pagalvę“. Pradėkite bent po truputį kaupti pinigus, kuriuos galėtumėte atidėti į šalį. Priimkite tvirtą sprendimą, kad niekada neliesite šių pinigų – kad ir kas nutiktų. Šie pinigai taps jūsų finansiniu ramsčiu.
Išvada
Jūs galite prarasti pinigus, darbą, verslą… Bet tik ne tai, kas yra jūsų viduje: niekas niekada neatims jūsų sukauptos patirties, įgūdžių ir gebėjimų. O kadangi jie kažkada padėjo jums išsilaikyti, padės ir dabar. Nepamirškite – išeitis visada yra. Jūs galite tai padaryti.