Pyktis ir susierzinimas yra visiškai normali reakcija į gyvenimo sunkumus ir stresines situacijas. Problemų kyla tada, kai prarandame šių emocijų kontrolę ir negalime jų sveikai išreikšti. Be abejo, ir būdami suaugę galime išmokti tvarkytis su savo jausmais aplinkai nekenksmingu būdu, tačiau geriau šį įgūdį pradėti ugdyti dar vaikystėje.
Tikriausiai dauguma iš mūsų norėtų niekada nepatirti tokių emocijų kaip pyktis ar įniršis, tačiau jose slypi daug galios, kuri gali mus išgydyti, įgalinti ir paskatinti imtis teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, vaikai dažnai pyksta, kai susiduria su problema ir nežino, kaip ją išspręsti. Pykdamas vaikas parodo kitiems, kad jam trūksta meilės ar apsaugos. Tai taip pat padeda vaikui geriau suprasti savo poreikius.
Kad išmoktų atpažinti ir kontroliuoti pykčio jausmus, vaikui paprastai reikia tėvų paramos ir pagalbos. Jūsų užduotis – išmokyti vaiką suprasti ir analizuoti pykčio jausmus. Kodėl jie kyla? Kaip jie turėtų būti išreikšti? Ką galite padaryti, kad rastumėte problemos sprendimą? Pateikiame penkis patarimus, kaip tai padaryti.
5 žingsniai, kuriuos turite žengti, jei norite išmokyti vaiką tinkamai išreikšti susierzinimą bei pyktį
PAAIŠKINKITE VAIKUI, KAD PYKTIS YRA VISIŠKAI NATŪRALI EMOCIJA
Kalbėdami su vaiku apie pyktį ir susierzinimą, galite jam pasakyti, kad šie jausmai kyla, kai negauname to, ko norime, kai esame supykę, nusivylę ar įskaudinti. Tokį pyktį jaučia visi – ir suaugusieji, ir vaikai (net labai maži vaikai). Padėkite vaikui suprasti, kad pyktis yra visiškai natūrali reakcija, tačiau yra sveikų ir nesveikų būdų jam išreikšti.
PADĖKITE VAIKUI SUPRASTI, KODĖL KYLA PYKTIS IR ĮNIRŠIS
Svarbu, kad vaikas suprastų, kodėl jaučia tokias stiprias emocijas. Pasiūlykite jam išsiaiškinti: Kokia situacija jį supykdė? Kokie poreikiai liko nepatenkinti? Užduodamas tokius klausimus vaikas pamažu pradės suprasti save ir suvoks, kokiose situacijose jis dažniausiai jaučia pyktį ir įniršį.
MOKYKITE VAIKĄ ATSKIRTI SVEIKAS IR NESVEIKAS PYKČIO APRAIŠKAS
Pykčio išraiškos gali būti skirstomos į adaptyvias (sąmoningas pokalbis ir pastangos rasti konstruktyvų sprendimą) ir neadaptyvias (rėkimas, žodinė ar fizinė agresija). Mokydami vaiką konstruktyviai reikšti pyktį, suteiksite jam pasitikėjimo savimi, kad jis galėtų tinkamai bendrauti su kitais ir pats susidoroti su sunkiomis emocijomis.
Paaiškinkite vaikui, kad pyktį reikia išreikšti žodžiais, o ne agresyviu elgesiu, pvz., nelaužyti žaislų ar kt. Jei jis vis dar renkasi netinkamus būdus, pabandykite nukreipti jo agresiją konstruktyviu būdu. Sakykite: „Nemėtyk žaislų, pasakyk, kas tau nepatinka”, „Nustok mušti brolį ir paaiškink, dėl ko taip supykai.“ Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai jam pavyksta susilaikyti ir tinkamai išreikšti pyktį.
KARTU SU VAIKU IEŠKOKITE BŪDŲ, KAIP JĮ NURAMINTI
Mokykite vaiką sušvelninti situaciją ir ieškoti sprendimų. Gali tekti rasti kompromisą: „Kodėl tau ir tavo broliui nesisupti ant sūpynių vienam po kito?“ Pateikite jam aiškias taisykles: „Matau, kad pyksti, jog jau temsta ir mums laikas eiti namo. Padarykime taip: gali pasisupti dar kartą arba galime eiti namo ir pailsėti. Ką pasirinksi?” Kartais mažylis pyksta tik todėl, kad yra pavargęs, alkanas arba nepakankamai išsimiegojęs, todėl verta išsiaiškinti: „Nori valgyti? Ar esi mieguistas? Ar dėl to esi toks irzlus?”
NEPAMIRŠKITE RODYTI PAVYZDĮ SAVO VAIKUI
Svarbu reguliariai rodyti vaikui pavyzdį apie pirmiau minėtas strategijas. Leiskite vaikui suprasti, kad ir jūs kartais pykstate ir įnirštate, tačiau žinote, kaip konstruktyviai nukreipti savo emocijas, kaip rasti kompromisą ir išspręsti nemalonius jausmus keliančias problemas. Stebėdamas jus, vaikas pamažu ugdys savo emocijų reguliavimo įgūdžius.