Visi nori mylėti ir būti mylimi. Tačiau kaip rasti tą brangų jausmą? Štai trys paprastos, bet sudėtingos tiesos, kurios gali padėti sukurti ir išlaikyti laimingus santykius.
ASMENINĖ PATIRTIS
Prireikė drąsos suvokti šias tris tiesas. Norėdama tai padaryti, turėjau dar kartą susidurti su žiauria realybe. Vieną dieną per vakarienę mano partneris pasakė: „Aš pasiduodu, nebegaliu stengtis tavęs mylėti. Aš negaliu su tavimi susikalbėti. Negaliu sugalvoti, kaip su tavimi bendrauti, kad tu iš karto neužimtum apsauginės pozicijos. Esu pavargęs, todėl susitelksiu į save”.
Supykau ir vėl pradėjau gintis. Man trūko empatijos, kad suprasčiau ir pastebėčiau jo emocijas. Pagalvojau: „Kodėl turėčiau likti su žmogumi, kuris nebenori stengtis? Jei jis pasidavė, kokia apskritai prasmė? Tuomet ir aš pasiduodu.”
Šis scenarijus ilgus metus valdė mano gyvenimą, nuolat gyvenau nepasitenkinimo santykiais būsenoje.
Jaučiausi taip, tarsi niekam nerūpėjo mano poreikiai. Tada atradau tris tiesas, be kurių meilė praeis pro šalį, net jei ji yra čia pat.
KĄ SVARBU ŽINOTI?
- Lūkesčiai – tai būdas iš anksto galvoti apie tai, dėl ko būsite pasipiktinę
Manome, kad partneris turi patenkinti kokį nors mūsų poreikį. Tačiau to tikimės, nes negalime tų troškimų išpildyti ar bent jau jų pripažinti.
Jei nesuprantame, ko norime emociškai, psichologiškai, fiziškai ir dvasiškai, tikimės, kad kažkas kitas tai padarys už mus ir prisiims atsakomybę už mūsų gerovę visose srityse iš karto. Nesitikėkite to: joks partneris negali skaityti minčių ar kūno kalbos ir net neprivalo to daryti.
- Visi norime jaustis mylimi
Tai normalu. Jei sakysite, kad to visai nenorite, net neapsimesiu, kad tikiu bent vienu jūsų žodžiu. Todėl prašau nustoti įtikinėti save ir aplinkinius.
Visi norime būti mylimi, jaustis globojami, palaikomi, bet kol nepripažinsime šio poreikio, jis negalės būti patenkintas.
Ir ne todėl, kad niekas mūsų nemylės, jie mylės, ir dar kaip. Bet mums visą laiką atrodys, kad tai ne tai, kad to nepakanka. Pyktis atstums meilę, ir mes liksime vieni. Tuomet jis virs liūdesiu, o tai sukels klaidingą įsitikinimą, kad ir mes esame nepakankami.
- Įsitikinimas, kad jūsų nesupranta, verčia kaltinti partnerį, užuot mokantis prisiimti atsakomybę už savo gerovę
Dažnai manome, kad mūsų niekas nesupranta: „Man tikrai tiek daug nereikia. Man tereikia žmogaus, kuris negalvotų tik apie save, kuris mane gerbtų, kuris kartais padėtų man išspręsti kai kurias problemas”.
Dėl savo būklės kaltiname kitus, ieškome ir randame priežasčių, kodėl atsidūrėme tokioje situacijoje, ir dėl to nustojame ieškoti kitų galimybių, tobulėjimo variantų. Staiga pasijuntame įstrigę vietoje, kuri mums nepatinka, nustojame augti ir tobulėti, atsisakome nutraukti destruktyvius santykių modelius.
KAIP Į SAVO GYVENIMĄ ĮSILEISTI MEILĘ?
Pirmiausia reikia suvokti, kokius pasikartojančius modelius turi dauguma mūsų. Koks modelis, kartas nuo karto, paveikia jūsų santykių? Nustatę šį modelį (galbūt ne vieną), pasakykite sau, kad jį pakeisite.
Tai padaryti vienam nėra lengva, verta pasirūpinti bet kokia jums prieinama parama ir pagalba – ne todėl, kad esate silpnas ir beviltiškas, bet todėl, kad esate pasiryžęs keisti gyvenimą. Tam visada reikia drąsos, stiprybės ir pagalbos. Net psichologas, į kurį galite kreiptis, nepadarys visko už jus.
Niekas neišlaisvins jūsų iš abejonių ir baimių ir nepadės pasijusti nuostabiu ir visaverčiu žmogumi, jei tuo netikėsite.
Nesvarbu, ar jūsų partneris palieka pakeltą klozeto dangtį, prastai plauna indus, numeta apatinius už apatinių dėžės ar pamiršta ant kriauklės padėtą panaudotą dantų siūlą. Nešvaistykite energijos skųsdamiesi, nukreipkite ją į tai, kad išsiaiškintumėte, ko jums reikia, kad būtumėte laimingas žmogus.
Esate tai skolingi sau ir savo partneriui, kuris stengiasi jus mylėti, bet nuolat atsitrenkia į jūsų sukurtas kliūtis. Jei neįsileidžiate meilės į savo gyvenimą – atstumiate ją nuo savęs.
Jei tikrai norite, kad meilė apsigyventų jūsų širdyje, turite daryti viską, ką galite, kad pasirūpintumėte savimi. Suvokite savo poreikius ir juos priimkite. Nešvaistykite laiko ir energijos jausdamiesi nereikšmingi ir nepakankami. Juk kai priimame ir mylime savo tikrąjį „aš”, pradedame spinduliuoti šviesą, kuri pritraukia tuos, kurie gali su mumis dalytis tikra meile.