Bet kuri profesija, visų pirma, turėtų būti pajamų šaltinis, tačiau jei ji neteikia malonumo, laikui bėgant darosi vis sunkiau kompetentingai atlikti savo pareigas. Taigi, ar verta dirbti tai, kas jus nervina, kelia nerimą ir nusivylimą?
PROFESIJA
Dar visai neseniai žmonės darbą suvokė kaip stabilumo ir pasitikėjimo ateitimi garantą. Tuo tarpu šiandien vis dažniau manome, kad būtume naudingesni ten, kur mums tikrai patinka. Be to, šiais laikais beveik kiekvienas turi galimybę keisti profesiją.
GERAI APGALVOTAS SPRENDIMAS
Kartais noras pakeisti profesiją lieka tik noru, panašiai kaip „visą gyvenimą svajojau būti balerina, bet iki pensijos dirbau banke”. Dažnai iš tiesų svajojame apie profesiją, kuri kardinaliai skirtųsi nuo to, ką darome dabar.
Tiesa ta, kad žmonės bijo radikalių pokyčių savo gyvenime ir imtis to, ką reikės pradėti iš naujo. O kas, jei neužteks energijos ir laiko, jei neužteks talento ir gebėjimų?
Bėda ta, kad kartais ši baimė yra pagrįsta. Todėl, norėdami priimti teisingą sprendimą, turite subalansuotai vertinti kiekvieną atvejį. Būna situacijų, kai keisti profesiją tikrai būtina – pavyzdžiui, savo darbe pasiekėte „lubas” ir nebeturite kur tobulėti. Arba jūsų profesija neužtikrina jums pragyvenimui reikalingų pajamų. Tačiau dažniau tiesiog esame nepatenkinti tuo, ką darome, jaučiame neaiškų nerimą ir norą ką nors pakeisti. Ką tokiu atveju daryti?
Pirmiausia pagalvokite, kokia yra noro keisti veiklą priežastis. Galbūt tai paprasčiausias nuovargis? Pailsėkite, paatostogaukite, praleiskite laiką su šeima ir pasistenkite negalvoti apie darbo užduotis. Galbūt pailsėję turėsite naujų idėjų ir energijos, gal net suprasite, kad pasiilgstate darbo. Jei taip neatsitiks, vadinasi, tai ne nuovargio klausimas, o karjeros krypties keitimas – tikrai protinga idėja.
Lengviausias pasirinkimas – ieškokite savęs giminingose profesijose. Tai tinka tiems, kurie nori pakeisti darbą ar padidinti pajamas, bet bijo „mestis“ į kraštutinumus arba dar nėra apsisprendę. Profesijos pakeitimas šiuo atveju nesukels didelių sunkumų.
Be abejo, galite atlikti profesinio orientavimo testą. Galbūt jis padės atskleisti jūsų paslėptus gebėjimus ir parodys kelią, apie kurį net nepagalvojote. Galite net apsilankyti pas karjeros konsultantą – specialistą, kuris padeda žmonėms rasti tinkamą veiklą. Pasikonsultuokite su juo, kad sužinotumėte, kokios žinios ir įgūdžiai padės jums pakeisti profesiją. Parenkite veiksmų planą ir naują gyvenimo aprašymą.
„EŽIO“ KONCEPCIJA
Kartais mums reikia keisti veiklą, nes norime pasiekti daugiau ir negalime pasitenkinti vien tik gerais rezultatais. Psichologas Jim Collins sukūrė koncepciją, kuri padeda vadovui tapti geriausiu iš geriausių ir rasti nišą, kuri maksimaliai išnaudotų jo potencialą. Ji tinka ne tik renkantis naują verslo plėtros kryptį, bet ir paprastam žmogui, siekiančiam pakeisti savo gyvenimą.
Jim Collins visus vadovus skirsto į dvi klases: lapes ir ežius. Lapės yra aktyvios, atakuojančios, drąsios. Jos nuolat bando pagauti ežį, nors joms ir nepavyksta. Tuo tarpu ežiai yra ramūs ir laukia. Jie leidžia lapėms prie jų priartėti, bet tuoj pat susisuka į kamuoliuką ir paleidžia savo dyglius. Jei atsiribotume nuo metaforų, galime sakyti, kad lapės yra ambicingi, bet trumparegiški vadovai, linkę kartoti klaidas, o ežiai – viską apgalvojantys strategai, pasižymintys didele ištverme, valia ir gebėjimu apskaičiuoti situaciją keliais žingsniais į priekį.
Lygindamas skirtingas įmones, Jim Collins priėjo išvadą, kad sėkmingiausių – tų, kurias galima priskirti prie didžiųjų – vadovų gretose visada yra žmonių, priklausančių ežių tipui.
Taigi jei norite pasiekti puikių rezultatų, turite išmokti būti ežiuku, t. y. susitelkti į tikslų siekimą ir pasirinkti tinkamą strategiją.
Šią strategiją galima pavaizduoti kaip tris susikertančius apskritimus, kurių kiekvienas reiškia galimą veiklos sritį:
- tai, ką mėgstate daryti;
- tai, kas jums gerai sekasi;
- tai, už ką gerai mokama.
Jūsų ideali niša yra šių trijų apskritimų sankirtoje.
Ežio sąvoka padeda suprasti, ką iš tikrųjų galite daryti geriausiai, ir rasti drąsos palikti profesiją, kurioje negalite savęs visiškai realizuoti.
NUO STUDENTO IKI EKSPERTO
Vienaip ar kitaip, nebijokite išmokti ko nors naujo. Juk mes mokomės visą gyvenimą, todėl naujos profesijos ar kokios nors naujos veiklos mokymosi procesas mums jau pažįstamas. Kiekvienas žmogus pereina tuos pačius įgūdžių formavimosi etapus:
- Nesąmoningas nekompetentingumas
Šiame etape žmogus dar neįtaria, kad jam trūksta kokių nors žinių. Kad prasidėtų mokymosi procesas, jis turi tai suvokti. Paprastai tam padeda koks nors įvykis ar situacija. Pavyzdžiui, jus paaukštino darbe ir, gilindamiesi į naujas pareigas, staiga suprantate, kad jūsų žiniose yra spraga, kurią reikia užpildyti. Taigi pereinate prie antrojo etapo.
- Sąmoningas nekompetentingumas
Šiame etape jau žinote, kad jums trūksta žinių tam tikroje srityje, ir galite inicijuoti mokymus.
- Įgytos kompetencijos
Po mokymų išmokstate atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau šiame etape vis dar atliekate jį sąmoningai – kontroliuojate kiekvieną savo žingsnį, kad nepadarytumėte klaidų. Svarbiausia – nesustoti. Kitaip nepereisite į kitą etapą.
- Nesąmoninga kompetencija
Šiame etape jūsų veiksmai jau tapo automatiški ir jūs jau galite savo žinias įgyvendinti negalvodami apie patį procesą.
Galiausiai vėl galite suvokti, kad jums trūksta tam tikrų žinių (pvz., kito paaukštinimo metu), ir ciklas prasideda iš naujo.
Profesijos pasirinkimo negalima lyginti su loterija, tačiau „atsitiktinumo” momentas šiame procese vis tiek egzistuoja. Niekada nežinote, kaip jums seksis naujame darbe – sėkmingai, nesėkmingai ar lėtai perdegsite. Daugelis žmonių jaunystėje pasirenka profesiją ir po kelių dešimtmečių nuo jos pavargsta, tačiau tempia šią naštą toliau, pamažu prarasdami susidomėjimą ne tik darbu, bet ir gyvenimu.
Ar verta tai daryti pasaulyje, kuriame tiek daug galimybių? Ieškokite darbo, kuris priverstų jus rytais atsibusti su džiaugsmu ir laukimu, ir gyvenimas nusidažys visai kitomis spalvomis.
