Vienišumo jausmas pasireiškia kai partneris/partneriai jaučiasi emociškai nutolę vienas nuo kito. Šis jausmas kyla kiekvieną kartą kai norime jausti emocinį kontaktą su kuo nors, tačiau pasirinktas adresatas nėra prieinamas psichologiniame lygmenyje. Šis jausmas dažnai pasireiškia kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių esame vieni (neužmezgę su kuo nors artimo ryšio), tačiau jis pasireiškia ir santykiuose, kai vienas ar abu partneriai prarado ryšį vienas su kitu dėl pykčio, dvasinio atsitraukimo, emocinio ar fizinio nuovargio, ligų.
Kodėl santykiuose kartais jaučiamės labiau vieniši nei tie, kurie formaliai laisvi?
Vienatvė nėra tas pats, kas būti vienišam. Vidiniai vienišumo jausmai kyla dėl nutrūkusio kontakto su savimi kai mes neatsižvelgiame į savo jausmus, smerkiame save, nukrypstame į įvairias priklausomybes norėdami atsikratyti skausmingų emocinių ar fizinių išgyvenimų arba dėl savo jausmų kaltiname ką nors kitą. Atsisakę tikrojo savęs visada jausimės vieniši ir apleisti. Be to, praradę ryšį su savimi, negalime atrasti emocinio artumo ir su kitais. Vienišumo jausmas sukelia didelę, visą apimančią emocinę ir psichologinę neviltį. Tai, kad žmogus yra vienas, dar nereiškia, kad jis patirs šį skausmingą vidinės tuštumos ar vienatvės jausmą. Jei jis myli ir vertina save, jis gali visiškai mėgautis buvimu vienas, taip pat bendrauti su kitais asmenimis kai jie yra atviri bendravimui.
Kodėl mes vieniši santykiuose?
Galite jaustis vienišas su savo partneriu, jei:
- esate emociškai užsidaręs, nes saugote save nuo skausmo, pykčio ar užsisklendimo. Kai esate užsisklendęs, negalite sukurti tikrojo artimo tarpusavio ryšio.
- jūsų partneris yra uždaras, piktas ir nebendraujantis.
- jūsų partneris sąmoningai blokuoja bendravimą su jumis, slepiasi už darbo, televizoriaus, alkoholio, pomėgių, interneto ir pan.
- prisitaikote prie partnerio emocinių svyravimo būsenų, kad jis jaustųsi patenkintas. Atsisakymas savojo AŠ, norint įtikti partneriui, neveda į tikrąjį ryšį.
- nenorite pastebėti artėjančio konflikto. Nenorėjimas atvirai diskutuoti apie svarbius klausimus sukuria sienas tarp jūsų.
- naudojate seksą kaip kontroliavimo priemonę.
- kliaujatės tik protu, bet ne jausmais. Kartais racionalumas gali neblogai pasitarnauti, tačiau po kurio laiko jis veda tik į santykių šaltumą ir emocinį abejingumą.
- jūsų partneris kritikuoja jūsų mintis, jausmus, pažiūras ar veiksmus.
Trumpai tariant, viskas, kas mus skiria nuo mūsų pačių ir partnerio, sukelia vienišumo jausmą. Ir atvirkščiai, izoliacija išnyksta, kai esame atviri ir atvirai bendraujame vienas su kitu.
Mes jaučiame ryšį vienas su kitu, kai:
- nebijome būti pažeidžiami ir nuoširdūs.
- noriai susitaikome su nemalonia patirtimi, priimame ir mokomės iš jos.
- prisiimame atsakomybę už visus savo jausmus ir nevengiame juos išreikšti.
- gebame užmegzti ryšius su kitais, esame pasirengę sužinoti apie save ir savo partnerį kažko naujo, ypač konfliktų metu.
- mes rūpinamės ir užjaučiame save ir savo partnerį.
- skiriame laiko buvimui kartu, bendravimui, žaismingumui, mylėjimuisi, juokui. Mus domina asmeninis augimas ir santykių plėtojimas.
Dalijantis laiku, ugdant gebėjimą mylėti save ir dalintis meile, tai tampa abiejų partnerių prioritetu. Tokiuose santykiuose žmonės retai jaučiasi vieniši.
Taip pat skaitykite:
Harmoningų poros santykių paslaptis