Apmąstymai, „savigrauža”, savianalizė – nemaža dalis žmonių mano, kad ši veikla yra beprasmė ar net žalinga. Iš tikrųjų šis procesas gali būti galingas postūmis asmeniniam augimui ir tobulėjimui. Jei į tokius apmąstymus žvelgsime sąmoningai, jie gali tapti itin naudinga priemone, padedančia pažinti save.
Savianalizės nauda: patarimai, kurie padės pažinti save
Naujausi tyrimai rodo, kad apmąstymai (įskaitant neigiamą mąstymą) skatina originalias ir vertingas kūrybines idėjas.
Savęs ir savo problemų apmąstymą galima laikyti savęs pažinimo forma. Tokiomis akimirkomis tarsi žvelgiame į savo sielą ir turime galimybę sužinoti apie save ką nors naujo. Tai tarsi lupti svogūną sluoksnis po sluoksnio – kiekvienas sluoksnis yra mūsų asmenybės dalis. Nerdami vis giliau ir giliau, staiga pastebime tam tikrus mąstymo modelius, „dirgiklius” ir paslėptus motyvus, kurie nematomai valdo mūsų elgesį. Turime galimybę susigrąžinti savo pasąmoninių psichikos procesų kontrolę ir panaudoti juos savo naudai.
Pateikiame tris svarbius patarimus, kurie padės apmąstymų procesą paversti savęs pažinimo ir tobulėjimo priemone.
AIŠKAI APIBRĖŽKITE, KĄ NORITE PASIEKTI
Kad apmąstymų procesas būtų konstruktyvus, svarbu žinoti, ko norite pasiekti. Neturint aiškaus tikslo, apmąstymas rizikuoja virsti nevaisingu savęs tyrinėjimu. Kaip rodo tyrimai, produktyviai refleksijai reikia strateginio požiūrio – svarbu užduoti sau klausimus, ieškoti atsakymų ir kritiškai iš naujo įvertinti seniai nusistovėjusius įsitikinimus, kuriuos priėmėme kaip besąlygišką tiesą.
Kaip galime pasitelkti refleksiją praktinėms problemoms spręsti? Tarkime, turite problemų santykiuose su partneriu ar artimu žmogumi. Pasineriate į savianalizę, stengdamiesi suprasti esmines to, kas įvyko, priežastis. Turite aiškų tikslą: suprasti, kaip jūsų elgesys ir emocinės reakcijos gali sukelti ir pagilinti šias problemas. Atsakę į šiuos klausimus, galėsite atpažinti, ką reikia keisti ir kaip veiksmingiau bendrauti su jums rūpimu žmogumi.
Produktyvi savirefleksija nuo beprasmiško „savęs kapstymo” pirmiausia skiriasi tuo, kad mes išsikeliame sau aiškų tikslą ir žinome, ką norime pasiekti.
PAŽVELKITE Į PROBLEMAS KITU KAMPU, KAD ATRASTUMĖTE NAUJŲ GALIMYBIŲ
Beveik į bet kokią problemą ar nemalonumą galima pažvelgti kitu kampu ir įžvelgti tam tikrų teigiamų aspektų arba naujų augimo ir tobulėjimo galimybių. Ši technika vadinama pozityviuoju permąstymu.
Pavyzdžiui, nerimaujate dėl nesėkmės darbe. Praktikuodami pozityvųjį permąstymą, sutelkite dėmesį ne į pačią nesėkmę, o į patirtį ir įgūdžius, kuriuos įgijote dirbdami. Pagalvokite, kokių pamokų galite pasimokyti iš nesėkmės ir kaip jomis pasinaudoti, kad pasiektumėte sėkmę ateityje.
Analizuojant neigiamas situacijas svarbu elgtis su savimi empatiškai. Empatija sau savianalizės metu padeda mums atsiriboti nuo neigiamų emocijų ir į situaciją pažvelgti pozityviau (t. y. atlikti pozityvią pertvarką). Priminkite sau, kad kiekvienas kartais susiduria su nesėkmėmis. Į jas reaguojame skirtingai, ir ne visiems pavyksta pasimokyti iš neigiamos patirties ir panaudoti ją saviugdai. Išmokę tai daryti, pamatysime, kad kliūtis savo kelyje galime vertinti kitaip – kaip laiptelius ant kopėčių, vedančių aukštyn į asmeninę ir profesinę sėkmę.
SUTELKITE DĖMESĮ Į DABARTĮ
Sąmoningumas – tai gebėjimas sutelkti dėmesį į tai, kas yra čia ir dabar, nesiblaškant prisiminimais apie praeitį ar fantazijomis apie ateitį. Tai trečioji svarbi konstruktyvaus apmąstymo sąlyga. Sąmoningumo praktika padeda mums objektyviai, nesmerkiant ir nevertinant, žvelgti į savo mintis ir taip geriau suprasti savo emocines reakcijas.
Štai kodėl apmąstymus ir introspekciją dažnai reikėtų derinti su dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis (pvz., meditacija, kvėpavimo pratimais ar dėmesingu vaikščiojimu). Taip pat naudinga rašyti dienoraštį ir „išlieti” į jo puslapius visas nerimą keliančias mintis ir jausmus – tai taip pat padės apmąstymus paversti naudingesniu ir produktyvesniu procesu.
Sąmoningas susitelkimas į dabartį padeda giliau analizuoti tai, kas vyksta mūsų viduje, prisideda prie emocinio intelekto ir savęs pažinimo ugdymo.
Refleksija, savianalizė ir „savęs tyrinėjimas” gali būti galingi mūsų asmeninio tobulėjimo įrankiai, jei į juos žvelgsime konstruktyviai, žinodami, ką norime pasiekti.