Kai kurių, net ir atrodytų visiškai priimtinų, frazių vaikams geriau nesakyti. Jos tikrai neduoda nieko gero.
Frazės, kurių nereikia sakyti vaikui
„Nustok verkti“
Ši frazė stokoja empatijos ir moko vaikus neigti arba slopinti savo jausmus, o tai kenkia jų ilgalaikiam emociniam vystymuisi ir gerovei. Liepimas susijaudinusiam asmeniui „nusiraminti“ arba „nustoti verkti“ taip pat gali turėti priešingą poveikį ir sukelti pykčio protrūkį.
Emocija turi būti išreikšta ir išgirsta – tik tada galima ją nuraminti.
„Viskas bus gerai“
Juk tai netiesa: kartais gyvenime nebūna gerai, todėl svarbu vaikus paruošti šiai realybei. Ši frazė neparuoš vaiko ateičiai: užuot sakę, kad viskas būtinai baigsis laimingai, paaiškinkite, kad jie yra pakankamai stiprūs, kad susidorotų su neišvengiamomis gyvenimo nesėkmėmis.
„Nes aš taip pasakiau“
Taip sakydami parodome vaiko jausmų nepaisymą ir empatijos stoką, diegiame bejėgiškumo ir priklausomybės jausmą. Svarbu pripažinti vaiko emocijas ir teises bei paaiškinti jam (atsižvelgiant į jo amžių), kodėl priimame tokius sprendimus. Jei vaikas ir toliau primygtinai kažko reikalauja net ir po jūsų paaiškinimo, nustatykite ribas ir pasakykite, kad ši tema baigta.
„Pasakyk tai savais žodžiais“
Daugelis suaugusiųjų mano, kad prašydami vaikų išsamiai papasakoti apie savo jausmus, taip ugdo jų emocinį intelektą. Tai ne visada tiesa: kartais vaikai yra linkę verkšlenti, verkti ir kitaip neverbaliai elgtis, nes neranda tinkamų žodžių savo jausmams išreikšti. Ir tai yra normalu.
Suaugusiojo užduotis tokioje situacijoje – padėti vaikui, o ne reikalauti iš jo „atsivėrimų“. Pavyzdžiui, jei vaikas verkšlena ir mes įtariame, kad taip yra dėl to, jog jis pavargo, galime ramiu tonu įvardinti šį jausmą ir pasiūlyti išeitį, sakydami ką nors panašaus į: „Tu atrodai pavargęs. Galbūt norėtum pamiegoti?“
„Tu esi tinginys“
Kai pavadinate vaiką tinginiu, didelė rizika, kad jis tai priims asmeniškai. Prisiminkite kad teigiami lūkesčiai lemia geresnius rezultatus, o neigiami lūkesčiai – prastesnius. Taigi vadinti vaiką „tinginiu“ nėra geriausia motyvacija.
Be to, dažnai vaikai nieko neveikia arba atidėlioja ne dėl tinginystės, o dėl to, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių ką nors padaryti. Svarbu išsiaiškinti, kas jiems trukdo atlikti užduotį, išspręsti šią problemą ir vėl ir vėl praktikuoti šį metodą – taip formuojami naudingi įgūdžiai ir sveiki įpročiai.
„Kas tau negerai?“
Šią frazę galima vartoti, jei domitės savo vaiko problemomis. Tačiau problemų kyla, jei ji ištariama su pykčiu ar susierzinimu. Kai svarbus suaugęs žmogus vaikui sako, kad su juo „kažkas negerai“, vaikas tai internalizuoja ir jo savivertė stipriai mažėja.
„Aš nepakankamai geras“ arba „Aš esu blogas žmogus“ – tokių žinučių asmeninis priėmimas gali tęstis visą gyvenimą.
„Palik mane ramybėje“
Vaikai gali pradėti galvoti, kad nėra prasmės su jumis kalbėtis, nes nuolat juos atstumiate. Jei tai taps jūsų įpročiu, kai jie yra maži, tai gali paskatinti juos rečiau kreiptis į jus, kai jie bus vyresni.