Gebėjimas klausytis ir išgirsti kitą žmogų yra viena vertingiausių savybių. Tačiau „klausymasis” – tai ne tik žodžiai, kuriuos suvokiame. Tai taip pat šimtai neverbalinių signalų, kuriuos siunčiame vienas kitam. Ir jei išmoksite juos suprastu, galėsite kurti daug darnesnius ir kokybiškesnius santykius visose gyvenimo srityse!
„7-38-55” taisyklė
Kalifornijos universiteto psichologijos profesoriaus Albert Mehrabian tyrimo duomenimis, 38 % informacijos perteikiama balso tonu, intonacija ir kalbos ritmu, 55 % – neverbaliai (mimika ir gestais) ir tik 7 % – žodžiais.
- Mehrabian formulė atsako į klausimą, kodėl dėmesingiems / empatiškiems žmonėms aiškiai suvokiama, kad kieno nors palaikymo, pritarimo ar net susižavėjimo žodžiai skamba nenuoširdžiai. Žmogus gali sakyti: „Tu toks nuostabus!”, „Kaip puiku, kad tau pavyko!”, tačiau jo balsas ir veido išraiška nevalingai išreiškia kitus signalus. Empatiškas žmogus niekada neužkibs ant apsimestinių komplimentų kabliuko. Jei neteisingai interpretuosite pašnekovo neverbalinius signalus, galite nepastebėti tikrosios jo reakcijos.
Svarbiausia šioje formulėje yra ne atskirų apraiškų, ar tai būtų žodžiai, kalbos tempas, ar veido išraiška, interpretacija, o jų tarpusavio suderinamumas. Mumis bus pasitikima ir mūsų bus klausomasi, jei mūsų verbaliniai ir neverbaliniai signalai bendraujant su pašnekovu bus nuoseklūs.
Neverbaliniai signalai yra šie:
- kūno padėtis (laikysena);
- gestai;
- veido išraiškos;
- prisilietimai;
- akių judesiai ir akių kontaktas;
- kalbos ypatumai (intonacija, greitis, garsumas);
- padėtis erdvėje pašnekovo atžvilgiu.
Žmogaus gestų, pozų ir jų derinių interpretacijų yra labai daug. Pasidalysiu ryškiausiais pastebėjimais:
- Atrodo, kad žmogus, kuris jaučiasi pasitikintis savimi, „plečiasi“. Jo ar jos laikysena atvira, pečiai pakelti, kūnas šiek tiek palinkęs į priekį. Struktūrizuota glausta kalba. Tiesioginis šviesus žvilgsnis. Garsesnis balsas, kalbama lėčiau nei įprastai. Tai labai įdomu – galite įsivaizduoti, kad kiekvienas žodis tampa šiek tiek didesnis, priešingai nei tada, kai kalba pagreitėja ir žodžiai tarsi susitraukia.
- Yra pozų, rodančių perdėtą pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, „rankos už galvos”, „iškeltos alkūnės” arba kai žmogus abiem rankomis remiasi į stalą ir palenkia kūną į priekį.
- Asmuo, kuris jaučiasi nesaugiai, priešingai, atrodys, kad traukiasi. Jam būdinga uždara laikysena, sukryžiuotos rankos ar kojos. Jis gali susikūprinti, nuleisti akis žemyn arba žvelgti į šalį, kalbėti greitai arba painiai, tylesniu balsu. Apskritai jausite, kad pašnekovui trūksta energijos.
Tačiau, pasikartosiu, tik sukaupta asmens neverbalinių apraiškų analizė suteiks patikimos informacijos apie jo tikruosius motyvus. Bandymas atskirai interpretuoti gestus, laikyseną ar kalbos intonaciją gali lemti neteisingas išvadas.
Mokymasis „skaityti“ mintis
Gebėjimas suprasti neverbalines asmens apraiškas padės susidaryti išsamesnį vaizdą apie tai, kas vyksta, priimti teisingus sprendimus ir kurti kokybišką bendravimą.
Pirmiausia reikėtų pasistengti būti dėmesingam ir domėtis pašnekovu. Išsiugdyti pastabumą neverbaliniams signalams padės paprastos rekomendacijos:
- Bendraudami su pašnekovu stebėkite, kaip skiriasi žodžiai ir jo kūno siunčiami signalai. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus su mumis dalijasi tuo, kuo nori tikėti, tačiau kūnas išduoda tikrąją padėtį.
- Atidžiai klausykitės ne tik kitų, bet ir savęs. Pastebėkite neatitikimą tarp savo žodžių, minčių ir to, ką rodo jūsų kūnas.
- Žiūrėkite daugiau filmuotų interviu. Atkreipkite dėmesį į įvairias detales. Užduokite klausimus: „Kokius žodžius ar reakcijas atitinka vienokios ar kitokios pozos, veido išraiškos, gestai?”, „Kiek kalba koreliuoja su asmens neverbalinėmis išraiškomis?”. Stenkitės rinktis interviu su nepatogiais klausimais, jie turės daugiau medžiagos jūsų tyrimui.
- Per derybas, susitikimus, bendraudami su grupe žmonių įsivaizduokite, kad išjungėte garsą ir vienintelis jūsų suvokimo kanalas yra akys. Ką girdite tyloje? Ką jums pasako žmonių veido išraiškos, gestai, laikysena?
- Stebėkite save ir pasitikėkite savo intuicija. Teigiama, kad intuicija yra pasąmonės atmintis, kurioje saugoma visa patirta, reikšminga ar nereikšminga informacija. Neįmanoma logiškai ir sąmoningai analizuoti šimtų neverbalinių signalų, kuriuos vienu metu gauname iš pašnekovo. Tačiau jei esame įžvalgūs, intuicija visus duomenis apdoros už mus ir pasiūlys geriausią sprendimo priėmimo variantą.
Geras straipsnis.