Šiuolaikiniame pasaulyje, perpildytame įvairios ir ne visada teisingos informacijos, labai svarbu gebėti veiksmingai filtruoti šį srautą ir daryti savo išvadas, nepasikliaujant vien tik kitų žmonių nuomone. Kokį vaidmenį čia atlieka kritinis mąstymas?
KRITINIS MĄSTYMAS IR KRITIKA
Daugelis žmonių neteisingai supranta sąvoką „kritinis mąstymas” – kritika ir neprašyti patarimai neturi nieko bendra su kritiniu mąstymu.
Kritiškai mąstantis žmogus – tai žmogus, gebantis „skenuoti” aplinką, pastebėti detales, nereikalingus ir trūkstamus elementus, logines klaidas, manipuliacinius metodus ir kognityvinius iškraipymus, siūlyti nestandartinius sprendimus. Toks mąstymas padeda lyginti, analizuoti, daryti savo išvadas ir apsisaugoti nuo nereikalingų kitų žmonių nuomonių.
KAIP TAI VEIKIA?
Norint suprasti, kaip išvystytas kritinis mąstymas padeda gyvenime ir kaip jis pasireiškia, verta panagrinėti konkrečius pavyzdžius.
1 situacija. Moteris negali pasirinkti – karjera ar motinystė?
- Dichotominis mąstymas (arba/arba) primygtinai reikalaus, kad reikia rinktis! Arba karjera, arba motinystė!
- Šabloninis mąstymas sakys: „Žinoma, motinystė! Laikrodis tiksi! Visos mano draugės jau turi po dvi atžalas, todėl būtinai reikia gimdyti. Ir apskritai – kokia gi šeima be vaikų!”
- Kritinis mąstymas padės jums nesirinkti tarp dviejų prioritetinių poreikių, nesivadovauti visuomenės nuostatomis. Jis padės apgalvoti planą taip, kad ir karjera, ir motinystė jūsų gyvenime būtų subalansuota, jei abi sritys jums vienodai svarbios.
2 situacija. Motinystės atostogų išėjusi moteris dirba nuotoliniu būdu, jai sunku, ji yra pavargusi ir nuolat susierzinusi.
- Dichotominis mąstymas sakys: „Reikia pasirinkti vieną sferą!”.
- Šabloninis mąstymas pasirinks: „Moteris turi būti „židinio saugotoja“ – gaminti maistą, valyti, skalbti! Mūsų močiutėms niekas nepadėdavo, jos nešdavo vandenį iš šulinio, pagimdydavo aštuonis vaikus ir su viskuo susitvarkydavo!”.
- Kritinis mąstymas ir vėl yra jūsų pusėje ir pateikia protingų idėjų. Pavyzdžiui, galite pasamdyti namų pagalbininką, kuris pasirūpintų kai kuriais namų ruošos darbais. Taip, tai kainuoja pinigus. Bet laisvu laiku uždirbsite daugiau, nei kainuoja jo paslaugos, be to, šiek tiek pailsėsite.
Kiti kritinio mąstymo pavyzdžiai dažnai rodomi detektyviniuose filmuose, kai tyrėjas detaliai atkuria įvykių seką. Arba istorijose, kai herojus randa originalią išeitį iš visiškai beviltiškos situacijos.
…PRIEŠ STEREOTIPUS
Be to, kad kritiškai vertindami tai, kas vyksta, galėsite rasti originalių ir veiksmingų problemų sprendimų, yra dar vienas didžiulis privalumas: kritiškas mąstymas apsaugo jus nuo kitų žmonių manipuliacijų ir įsitikinimų.
Pavyzdžiui, motina suaugusiai dukrai duoda patarimus apie šeimyninį gyvenimą ir juos sustiprina žodžiais: „Aš vyresnė – žinau geriau”. Tai atrodo logiška: mama gyveno ilgiau, ji tikrai turi daugiau patirties ir, tarkime, dar yra ištekėjusi ir žino, kaip kurti šeimą.
Tačiau kalbant apie kritinį mąstymą, situacija yra šiek tiek kitokia. Mama gyveno kitais laikais ir pagal kitus socialinius standartus, todėl jos patirtis nebėra aktuali.
Šiandien santykiuose kreipiame dėmesį į kitus standartus: bendravimo ir interesų ratą, gebėjimą paremti mylimą žmogų, atsakingą ir suaugusio žmogaus poziciją sprendžiant konfliktus, finansinį saugumą.
Ar mama turėjo šiuos poreikius? Tikriausiai taip, bet kadangi laikas buvo kitoks, prioritetus reikėjo sudėlioti kitaip. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje daugeliui šeimų išgyvenimas buvo svarbesnis už bendrus pomėgius. Dėl to kiti poreikiai buvo slopinami arba išstumiami. Todėl ji šeimos gerovę vertina pagal visai kitus parametrus nei jos dukra.
…PRIEŠ KOLEKTYVINĘ PASĄMONĘ
Taip pat tampa lengviau priimti pagrįstus sprendimus ir nepasiduoti masinei panikai. Prisiminkite, kaip koronaviruso pandemijos laikotarpiu nuo lentynų buvo šluojami grūdai ir tualetinis popierius. Kam jie ruošėsi? Baisu įsivaizduoti.
Kas skatina žmones taip elgtis? Dažnai – dviprasmiškos naujienų antraštės. Pavyzdžiui: „Ekonomistas prognozuoja kainų kilimą po dviejų mėnesių”. Žmonės išsigąsta ir impulsyviai perka, net jei jiems šiuo metu šių prekių nereikia.
Kita vertus, kritinis mąstymas privers susimąstyti: kas yra „kainų kilimas” ir kodėl tai vyksta? Kam tai turės įtakos? Kaip, kada ir kokiu mastu tai paveiks mane? Kas yra tas ekonomistas? Kur jis dirba? Kokia jo patirtis? Ar jis supranta pasaulio ekonomiką? Ar jis turi patirties krizės metu? Kokiai organizacijai jis gali atstovauti? Ar verta juo pasitikėti?
KAIP UGDYTI KRITINĮ MĄSTYMĄ?
Bet kurį įgūdį galima lavinti. Taip pat ir kritinį mąstymą. Tačiau tai nėra greitas procesas, reikės sąmoningų pastangų:
- Išsiugdykite įprotį viskuo abejoti ir tikrinti gaunamą informaciją. Nesijaudinkite, neprivalote taip gyventi visą laiką. Tam tikru momentu automatiškai atpažinsite užslėptas manipuliacijas ir užuominas.
- Išstudijuokite informaciją apie kognityvinius iškraipymus ir mąstymo spąstus.
- Nebijokite abejoti autoritetingų asmenų nuomone. Jie taip pat gali klysti.
- Atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Kartais intuityviai jaučiame klastą, bet nekreipiame dėmesio į šiuos signalus, nes nerandame argumentų.