Gyvenimas nuolat primena mums apie kažko trūkumą: visada yra kas nors sėkmingesnis, talentingesnis, patrauklesnis. Kažkas, kam pavyko priartėti prie tikslo arčiau nei mums. Su tokiais žmonėmis susiduriame kasdien – tai gali būti mūsų draugai, giminaičiai ar kolegos.
Pavydą galima apibrėžti kaip stiprų norą turėti tai, ką turi kitas. Tai nekonstruktyvi, destruktyvi emocija, kuri gali pakenkti mūsų savigarbai, priversti bandyti pakenkti kito reputacijai arba pratrūkti piktais kaltinimais, išliejant susierzinimą. O ir pats savaime tai baisus jausmas. Taigi ką galime padaryti, kad nuginkluotume šią pabaisą?
Pavydo priešnuodžiai
PRIPAŽINKITE SAVO JAUSMUS
Tai drąsus žingsnis, nes jis reiškia savo silpnumo pripažinimą. Pirmasis užslėpto pavydo požymis gali būti neracionalus priešiškumo jausmas jo objektui. Vien pamačius šį asmenį gali imti „šiurpti“ nugara, nors jis ar ji nieko blogo nepadarė.
Patartina kuo greičiau ištirti šią reakciją ir nustatyti jos priežastį, kol pavydas neužvaldė ir nesugadino abipusių santykių.
Atkreipkite dėmesį į savo kūno signalus: kai kurios pavydo formos sukelia fiziologinę reakciją “mušk arba bėk”, “įjungia” tokius simptomus kaip greitas širdies plakimas, raumenų įtampa ir padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas.
SUPRASKITE, KAD IŠDIDUMAS YRA TIK PAVYDO ANTROJI PUSĖ
Bandyti kovoti su pavydu pasididžiavimu yra viliojanti, bet paprastai bergždžia užduotis. “Žinoma, jis turi gražų automobilį, bet aš atrodau geriau” – taip toli nenueisite. Šiuo konkrečiu momentu galite jaustis užtikrintai, bet anksčiau ar vėliau atsiras kas nors, kas turės šaunesnį automobilį už jūsų ir atrodys įspūdingiau.
Kitaip tariant, pasitikėjimas savo pavydėtinomis savybėmis nėra tvarus. Ir jis skatina tokią pat netvarią socialinio lyginimo hierarchiją, kai kažkas kitas turi būti pažemintas ir nuvertintas, kad mes galėtume “pakilti”, ir atvirkščiai.
Užuot “nuskausminę” pavydą ir bandę pakelti savo savivertę, pabandykite užjausti save.
Pripažinkite, kad sunku matyti, jog kažkam kitam puikiai sekasi, o jūs desperatiškai bandote „išsilaikyti virš vandens“. Priminkite sau, kad toli gražu nesate vienišas: net sėkmingiausi žmonės kartais kenčia nuo nesaugumo jausmo. Būti netobulu – tai ir reiškia būti žmogumi.
PAVYDĄ PAKEISKITE UŽUOJAUTA
Nors pavydas atrodo beveik kaip komplimentas kitam, iš tiesų jis yra nežmoniškas. Jis susiaurina pavydo objektą iki vieno bruožo ir užgožia visą vaizdą, kas tas žmogus yra ir koks yra jo gyvenimas visoje jo įvairovėje.
Įsivaizduokite, kad pavydite žmogui, kuriam, jūsų manymu, puikiai sekasi, o paskui staiga sužinote, kad iš tikrųjų jis kenčia. Tokie atvejai dažnesni, nei galėtume pagalvoti – tiesiog neturime galimybės sužinoti apie kito žmogaus problemas (beje, ir socialinė žiniasklaida neprisideda prie tikrojo vaizdo susidarymo).
Tai nereiškia, kad turėtume ieškoti pažeidžiamų vietų išoriškai tobulame kieno nors gyvenime.
Tačiau turėtume norėti pamatyti žmogų visą, su jo stiprybėmis ir silpnybėmis, džiaugsmais ir vargais. Tai leis mums pastebėti dalykus, kurių kitu atveju nepastebėtume. Toks trimatis žmogaus suvokimas taip pat padės iš tiesų džiaugtis jo sėkmėmis.
PAVYDĄ PANAUDOKITE SAVĘS TOBULINIMUI
Jei pavydo šaknys glūdi kažkuriame dalyke, kurio negalime pakeisti, nesvarbu, ar tai būtų sunki vaikystė, ar traumuojantis įvykis, ar sveikatos problemos, bandydami panaudoti šį jausmą kaip tobulėjimo motyvatorių, greičiausiai tik padidinsime savo nusivylimą.
Tačiau kartais pavydas mums sako: mes norime kažko, kas potencialiai gali būti pasiekiama, tik reikia šiek tiek padirbėti.
Pavyzdžiui, jei pavydite produktyviai dirbančiam kolegai, galite pastebėti, kad patys galėtumėte nuveikti daugiau, jei geriau valdytumėte savo laiką. Galbūt iš to bendradarbio netgi gausite vertingų patarimų.
NEPAMIRŠKITE APIE GAUTAS LIKIMO DOVANAS IR SAVO STIPRYBES
Sakoma, kad pavydas – tai kitų žmonių turimos naudos skaičiavimas vietoj savosios. Prisiminti turimas gėrybes bei stiprybes visai ne tas pats, kas išpūsti savo ego, įteigiant, kad esame geresni už kitus. Tai veikiau yra persiorientavimas į tai, kas iš tiesų svarbu gyvenime, taip pat į tuos dažnai neapčiuopiamus ar nematomus dalykus, kuriuos turime ir kurie mažai gali būti socialiai lyginami.
Pavyzdžiui, stiprią dvasią, gerumą ar gyvenimo patirties įvairovę.
Pavydas iš mūsų atima energiją ir gebėjimą džiaugtis, o dėkingumas, priešingai, gali atskleisti stiprybės ir įkvėpimo šaltinį ten, kur net neįsivaizdavome.