Melancholikas yra vienas iš keturių temperamento tipų pagal seniausią klasifikaciją, kurią sukūrė Hipokratas, darydamas prielaidą, kad žmogaus organizme vyrauja vienas ar kitas skystis. Išvertus iš senovės graikų kalbos, „melancholikas” yra žmogus, kuriame vyrauja juodoji tulžis.
MELANCHOLIKAS
Tai silpno tipo nervų sistemos žmonės – jautrūs, įžeidūs, pažeidžiami, turintys gana mažą energijos potencialą. Patirdami stresą, paprastai jie užsisklendžia savyje ir užsidaro. Jei remtumėmės šiuolaikine psichiatrine klasifikacija, melancholikai yra psichasteninio tipo žmonės, kurių nervų sistema nestabili ir pažeidžiama. Jiems dažnai reikia veiklos pertraukų.
Tai gali būti ir depresiški žmonės. Šie žmonės yra gana uždari, nemėgsta viešumo, pernelyg didelio dėmesio sau, pirmenybę teikia atsiskyrėliškam individualiam veiklos tipui, vertina stabilumą ir nemėgsta permainų.
- KŪRYBIŠKUMAS
Kartu melancholija dažnai siejama su kūrybiškumu. Visų pirma, žymūs mokslo veikėjai teigė, kad beveik visi kūrybingi žmonės turi melancholišką temperamentą. Visa esmė ta, kad jie labai jautrūs kitų skausmui, pasižymi didele empatija, yra pastabūs, mąslūs, gali pasigirti aukštu emociniu intelektu. Taigi, tarp garsių melancholikų yra daugybė žmonių, rašytojų, poetų, aktorių ir mokslininkų.
Žinoma, talentas nėra tiesiogiai susijęs su temperamento tipu, tačiau melancholiko atveju pageidautina sudaryti būtinas sąlygas talentui vystytis. Tokius vaikus reikėtų girti, skirti daugiau laiko problemoms spręsti ir periodiškai skatinti pailsėti. Melancholikai labai atidūs detalėms, tačiau jiems reikia šiek tiek daugiau laiko ir ramios aplinkos, kad suprastų situaciją.
PATARIMAI, PADĖSIANTYS BENDRAUTI SU MELANCHOLIKAIS
Pagrindiniai melancholiko privalumai santykiuose yra emocijų gilumas, jautrumas, romantiškumas. Kartu partneris turėtų būti pakankamai subtilus, rūpestingas ir atidus, kad visa tai įžvelgtų už tam tikro drovumo.
Melancholikams taip pat būdingas pastovumas ir ištikimybė – vertingos ir retos savybės. Reikia daug laiko, kad jis leistų sau prisipažinti ir prisirišti, tačiau jei pavyko pelnyti melancholiko palankumą ir pasitikėjimą – tai patikimas ir ištikimas draugas ar partneris visam gyvenimui.
Bendravimas su tokiu žmogumi yra tikras emocinio intelekto lavinimas: reikia labai atsargiai vertinti intonacijas, veido išraišką ir balsą, parinkti žodžius, nes šie žmonės viską pastebi ir įsimena.
MELANCHOLIKO SUDERINAMUMAS SU KITAIS TEMPERAMENTO TIPAIS
Melancholikas yra idealus partneris žmogui, turinčiam stiprią nervų sistemą, kuris yra sėkmingas, mėgsta prisiimti atsakomybę, daug dirba. Aktyvaus partnerio dažnai nebūna ir dėl to melancholikas turi laiko vienatvei. O jis, savo ruožtu, padeda amžinai skubančiam partneriui nurimti, atsipalaiduoti, pamatyti detales, kurių toks žmogus dažnai nepastebi, nes gyvena „dideliais štrichais“. Tai labai geras tandemas: ir auginant vaikus, ir versle.
Todėl melancholikai geriausiai sutaria su sangvinikais. Dėl stabilios nervų sistemos, kantrybės ir smalsumo sangvinikas padeda atskleisti mąslaus ir gilaus melancholiko stipriąsias puses. Jam lengviau ištverti melancholiko nuotaikų svyravimus, nes gali būti į juos giliai neįsitraukęs. Trumpai tariant, tai nuostabi pora.
Su flegmatiku melancholikas iš pradžių gali gerai sutarti. Tačiau flegmatikai išoriškai atrodo ne tokie įsitraukę, todėl nesaugus melancholikas kenčia. Nenuostabu, nes jis visada bijo būti paliktas – todėl abipusis susidomėjimas paprastai greitai išblėsta.
Dviejų melancholikų meilės santykiai paprastai būna labai sudėtingi. Tokiems žmonėms sunku atlaikyti nuolatinį vienas kito „emocinį atoveiksmį”, o dėl abiejų pasyvumo bus sunku spręsti kasdienius klausimus. Tačiau kūryboje ir draugystėje tai nuostabus bendraminčių tandemas, tarp kurių vyrauja abipusis supratimas.
Cholerikui melancholikas dažnai jaučia antipatiją. Cholerikas – pernelyg aštrus jautriam ir susimąsčiusiam melancholikui. Tokiais atvejais kalbėti apie kokias nors rimtas perspektyvas sunku, nors, žinoma, pasitaiko išimčių.
KAIP PALENGVINTI MELANCHOLIKO GYVENIMĄ?
Pirmiausia melancholikas turėtų išmokti valdyti savo psichoemocinę būseną.
Tėvai neturėtų stigmatizuoti melancholiškų vaiko bruožų, nelaikyti jų trūkumais. Verta remtis stipriosiomis charakterio pusėmis, o į silpnumą, jautrumą, uždarumą reikėtų žiūrėti su supratimu ir sudaryti sąlygas, kuriose vaikui bus patogu.
Kalbant apie veiklos rūšį, melancholikams gerai sekasi kūrybinės profesijos, tai dažnai būna gabūs ir dėmesingi mokytojai, mokslininkai, psichologai.
Melancholikas yra žmogus, gebantis atskirti menkiausius kitų nuotaikos atspalvius, todėl jis geba suprasti ir suteikti paramą. Būtent todėl, šie žmonės tampa gerais pagalbos srities profesijų specialistais.