Šiuolaikiniame pasaulyje vyriškumas pradeda keistis. Klasikinės idėjos apie tai, koks turėtų būti tikras vyras, pamažu užleidžia vietą naujiems, lankstesniems modeliams. Kaip susiformavo lyčių vaidmenys, kas yra toksiškas vyriškumas ir kokie pokyčiai vyriškumo idėjose vyksta šiandien?
KAS YRA VYRIŠKUMAS?
Vyriškumas yra humanitarinių mokslų mokslinis terminas, atsiradęs iš sociologijos, psichologijos ir lyčių studijų darbų. Seksologijos enciklopedijoje vyriškumas vadinamas „somatinių, psichinių ir elgesio bruožų, skiriančių vyrą nuo moters (gyvūnams – patiną nuo patelės), visuma”.
Tačiau nėra universalios vyriškumo sampratos, kuri būtų taikoma visose kultūrose. Kiekviena visuomenė kuria savo idėjas apie tai, kas yra vyriškumas.
Pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos gentyse vyrai dažosi veidus ir ryškiai rengiasi, ir jų kultūroje tai yra vyriškumo požymiai. Tuo pat metu Lietuvoje, ganėtinai dažnu atveju, manoma, kad per ryškiai apsirengęs vyras tampa mažiau vyriškas. Škotijoje vyrai dėvi sijonus (kiltus) ir tai priimama kaip normalu, o Turkijoje ar Italijoje ši vyriškumo idėja gali sukelti nesusipratimų dėl skirtingo tradicinio suvokimo.
KAIP ATSIRADO LYČIŲ VAIDMENYS?
Supratimas, kas yra vyriškas elgesys ir charakteris, neatsiejamas nuo istorinės lyčių normų ir lūkesčių raidos. Praeitis sudaro kontekstą, kuriame susiformavo idėjos apie tai, koks turėtų būti tikras vyras.
Žmonijos istorijos pradžioje, kai žmonės gyveno primityviose medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse, vyrų ir moterų lyčių vaidmenys atsirado dėl natūralių poreikių išgyventi ir daugintis. Žinoma, tuo metu tai nebuvo vaidmenys, tai buvo tam tikros savęs išsaugojimo užduotys. Išgyventi grupėje buvo patogiau, todėl atsirado darbo pasidalijimas. Patelė nešiojo ir rūpinosi palikuonimis, o patinas teikė saugumą, kad palikuonys išgyventų.
Viduramžių Europoje plintant krikščionybei, bažnyčios dominavimas turėjo didelę įtaką socialinėms normoms. Bažnyčia nustatė tam tikrus standartus ir lūkesčius, susijusius su vyrų ir moterų vaidmenimis. Atsirado seksualumo tabu ir baimė jį atskleisti.
Jau tada buvo suvokta, kad veiksmingiausias būdas kontroliuoti žmones yra baimė, gėda ir fiziškumas. Tai buvo taikoma ir vyrams, ir moterims.
Renesanso laikotarpiu moterims vis dažniau buvo priskiriamas silpnosios ir jausmingosios visuomenės pusės vaidmuo, o vyrai buvo kviečiami dalyvauti socialinėje ir politinėje veikloje. Toks suvokimas atsispindėjo to meto mene, literatūroje ir filosofijoje.
XVIII-XIX a. vystantis pramonės revoliucijai, moterys įsitraukė ne tik į namų ruošos darbus, bet ir į darbą fabrikuose, tačiau dažnai turėjo apsiriboti mažai apmokamomis ir nekvalifikuotomis pareigomis. Todėl lūkesčiai ir stereotipai vis dar palaikė tradicinę idėją, kad vyras yra šeimos galva ir šeimos maitintojas.
XX a. atsiradus feministiniam judėjimui, apie lyčių vaidmenis pradėta kalbėti plačiau. Kova už lygybę ir dėmesys lyčių nelygybei paskatino pokyčius teisės aktuose, švietimo ir darbo srityse. Moterys ėmė aktyviau dalyvauti politikoje, versle ir moksliniuose tyrimuose, tačiau vis dar buvo manoma, kad pagrindinė jų užduotis yra reprodukcinė.
Taigi akivaizdu, kad lyčių vaidmenys nėra įgimtos biologinės savybės, o veikiau sudėtingos sociokultūrinės sąveikos rezultatas. Istorija rodo, kad lyčių vaidmenys savo esme išliko gana stabilūs, jie tik patyrė tam tikrų adaptacijų pagal kintančias socialines sąlygas.
„TOKSIŠKAS VYRIŠKUMAS”
Šabloniniai lyčių vaidmenys, kurie istoriškai vyrams priskyrė tam tikras savybes, tokias kaip jėga, kietumas ir dominavimas, sukūrė „toksiško vyriškumo” konstrukto pagrindą. Šis terminas reiškia stereotipinių lūkesčių vyrams rinkinį.
Nuo pat vaikystės berniukai barami už elgesį, kuris neatitinka priimto vyriškumo apibrėžimo: „mamos berniukas”, „silpnavalis”, „daro viską kaip mergaitė” ir kiti ribojantys įsitikinimai. Tradiciniame Vakarų pasaulyje vyriškumas visada reiškia heteroseksualų, dominuojantį, turintį pinigų ir galingą vyrą. Jis būtinai turi būti stiprus ir atletiškas.
Gali atrodyti, kad vyrams naudingi tik patriarchaliniai elgesio modeliai, galios turėjimas ir dominavimas. Iš tikrųjų taip nėra, ir galiausiai tai atneša daugiau žalos nei naudos. Statistiškai vyrai dažniau nusižudo, jų gyvenimo trukmė yra 4,9 metų trumpesnė nei moterų, jie labiau linkę į priklausomybes ir dažniau turi širdies problemų.
Stereotipinio požiūrio į vyriškumą toksiškumas pasireiškia tuo, kad jis riboja ir kelia stresą tiek vyrams, tiek moterims ir sukuria nerealius ir dažnai žalingus elgesio lūkesčius. Dėl lūkesčių vyrai gali būti verčiami slėpti savo tikrąsias emocijas, kovoti su spaudimu ir siekti idealų, kurie ne visada atitinka jų individualius norus ir poreikius.
Fondo „Movember Foundation” apklausa rodo, kad 58 proc. vyrų jaučia spaudimą dėl visuomenės lūkesčių, kad jie turėtų būti emociškai stiprūs ir nerodyti silpnumo. Atsiranda stigma prieš vyrus, kurie demonstruoja bet kokį elgesį, laikomą ne vyrišku. Tyrimas parodė, kad vyrai, kurie verkia darbe, laikomi mažiau kompetentingais.
Visa tai gali lemti savęs nepriėmimą, nusivylimą, depresiją, santykių problemas ir elgesio sutrikimus. Todėl vyrai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: arba prieštarauti priimtai normai ir rizikuoti sulaukti kitų vyrų kritikos, arba priimti modelį ir toliau jo laikytis.
ŠIUOLAIKINIS VYRIŠKUMAS
Iki šiol „naujasis vyriškumas” dar tik formuojasi. Vyriškumo apibrėžimo ir suvokimo klausimai, nors ir tampa vis aktualesni, mažai keičiasi.
Skaitmeninėje erdvėje matome visuomenės veikėjų, pripažįstančių, kad toksiškos vyriškumo reprezentacijos gali pakenkti ir vyrams, ir visai visuomenei, įtaką. Kūrybiniuose sluoksniuose matome vyriškumo demonstravimo įvairovę per aprangos stilių ir saviraišką.
KAIP PADĖTI VYRAMS ATSIKRATYTI NEIGIAMO „TOKSIŠKO VYRIŠKUMO” POVEIKIO?
- Teisėkūros iniciatyvos
Įstatymų ir iniciatyvų, remiančių lyčių vaidmenų lygybę ir įvairovę, priėmimas valstybės lygmeniu. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Izraelyje valstybės parama – ilgos apmokamos atostogos tėvams – skatina juos aktyviau dalyvauti auklėjant vaikus.
- Stereotipų ir normų persvarstymas
Visuomenė gali stengtis keisti požiūrį į bet kokius stereotipus ir normas švelnindama kategoriškus vertinimus. Be to, jei keli vyrai kvestionuoja pasenusias, ribojančias normas, tai gali paskatinti kitus vyrus susimąstyti, ką iš tikrųjų reiškia būti vyrišku šiuolaikiniame pasaulyje.
- Akiračio plėtimas
Eksperimentavimas įvairiose gyvenimo srityse, naujos patirties įgijimas, naujų įgūdžių mokymasis gali išmokyti jus kitaip pažvelgti į daugelį dalykų, įskaitant lyčių stereotipus. Kasdien reikia mokytis plėsti savo supratimą apie galimybes už siaurų tradicijų ir dogmų ribų.
- Atviras bendravimas
Šeimos ir draugų rate sukurkite atvirumo ir pasitikėjimo atmosferą, kurioje vyrai galėtų laisvai reikšti emocijas ir aptarti savo išgyvenimus. Svarbu nesmerkti ir nekritikuoti atvirų minčių, net jei labai norisi, bet palaikyti.
- Psichologinė pagalba
Psichologai gali padėti vyrams kritiškai mąstyti apie neišsakytas, priimtas taisykles, kurių jie laikosi, ir palaikyti raginimus keisti jiems žalingas taisykles.