Paprastai apie empatiją kalbame kaip apie vieną savybę, t. y. gebėjimą įsijausti į kito jausmus / emocijas. Tačiau psichologai išskiria net tris empatijos rūšis.
EMPATIJA
Dažnai girdime, kad pasauliui trūksta empatijos, turbūt ir jūs pastebėjote jos trūkumą. Vadovas neranda bendros kalbos su komanda ir atvirkščiai, vyrai ir žmonos nesupranta vieni kitų, tėvai pamiršo, ką reiškia būti paaugliu, vaikai nemato, kaip jais rūpinamasi… Gailimės, kad žmonės neatsižvelgia į mūsų nuomonę ir jausmus, bet patys darome lygiai tą patį.
Viena vertus, reikia laiko ir pastangų, kad suprastume, kaip jaučiasi kiti ir kodėl jie taip elgiasi. Tiesa ta, kad mes ne itin norime švaistyti savo vidinius išteklius vieni kitiems. Ir nėra lengva parodyti empatiją, net jei to norime… Kita vertus, turime išmokti tai daryti, antraip rizikuojame sugriauti santykius.
Suprastas žmogus dažniausiai atsako tuo pačiu ir žengia žingsnį į priekį. Koks rezultatas? Sukuriami pasitikėjimu grįsti santykiai.
KAS YRA EMPATIJA IR KAIP JĄ IŠSIUGDYTI?
Empatija apibūdinama labai įvairiai, tai priklauso nuo to, kieno paklausite. Dauguma sutiktų su šiuo apibrėžimu: „Empatija – tai gebėjimas suprasti ir dalytis kitų žmonių mintimis ar jausmais”. Nebūtinai turite patirti tuos pačius dalykus kaip ir kiti, kad ją jaustumėte ir parodytumėte. Tai reiškia, kad reikia stengtis geriau suprasti žmones, „pabūti“ jų vietoje.
Psichologai išskiria tris empatijos tipus:
Kognityvinė (pažintinė) empatija
Tai gebėjimas suprasti, kaip žmonės jaučiasi ir kodėl jie galvoja taip, kaip galvoja. Dėl to galime tapti puikiais derybininkais, nes gebame pateikti informaciją taip, kad kiti ją suprastų.
Emocinė empatija (arba afektinė empatija)
Tai gebėjimas perkelti kito žmogaus jausmus „į save“. Kai kurie tai apibūdina taip: „Tavo skausmas – mano skausmas”. Tai padeda užmegzti psichologinį / emocinį ryšį.
Užuojautos empatija (arba empatinis rūpinimasis)
Reiškia daugiau nei tik kitų supratimą ir dalijimąsi jų jausmais. Ji verčia jus veikti, padėti, kaip tik galite.
KAIP VEIKIA EMPATIJOS RŪŠYS?
Tarkime, draugas neseniai neteko šeimos nario. Jūsų natūrali reakcija gali būti užuojauta, gailestis arba sielvartas. Norėsite pareikšti užuojautą, o draugas tikriausiai bus dėkingas. Tačiau, kaip prisimename, empatijai reikia laiko ir pastangų.
Ji prasideda nuo pažintinės empatijos: įsivaizduokite, ką jam teko išgyventi. Ką jis prarado? Kiek artimi jie buvo? Jis pažino netekties skausmą, kaip dabar pasikeis jo gyvenimas? Pasitelkę emocinę empatiją galite ne tik suprasti, bet ir pasidalyti draugo jausmais. Kažkuri jūsų dalis žino, kas yra gilus sielvartas ir kaip tuo metu skauda. Tikriausiai prisimenate, kaip sunku netekti artimųjų, arba įsivaizduojate, kaip jaustumėtės, jei taip nutiktų.
Užuojauta ir empatija skatina imtis veiksmų. Galite imtis užduoties paruošti valgį, kad draugui nereikėtų apie tai galvoti. Paskambinti reikiamu telefonu arba padėti namuose. O gal tiesiog pabūti šalia arba, jei draugas nori pabūti vienas, tuo metu prižiūrėti jo vaikus.
Čia pateiktas tik vienas aiškus empatijos pavyzdys, tačiau kiekviena diena suteikia naujų galimybių ugdyti šį gebėjimą. Iš tikrųjų kiekvienas kontaktas su kitais žmonėmis yra galimybė priimti kitą požiūrį, pasidalyti kieno nors jausmais ir padėti.
KOGNITYVINĖS EMPATIJOS UGDYMAS
Tai susiję su pagrįstų prielaidų darymu. Mes dažnai neteisingai interpretuojame gestus ir veido išraiškas. Šypsena gali reikšti ne tik džiaugsmą ar malonumą, bet ir liūdesį.
Jei norite rasti bendrą kalbą su žmonėmis, prisiminkite, ką apie juos žinote, ir pasistenkite sužinoti dar daugiau. Tiesa ta, kad kito žmogaus nuotaikos, elgesio ar mąstymo interpretacija visada remiasi gyvenimiška patirtimi ir nesąmoningais išankstiniais nusistatymais. Intuicija dažnai nepasiteisina, todėl nedarykite skubotų išvadų.
Po pokalbio raskite minutėlę ir pagalvokite apie pašnekovo reakciją: ką jis pasakė, kokie buvo jo judesiai. Laikui bėgant galėsite atpažinti ne tik kitų žmonių būseną ir charakterį, bet ir tai, kaip jie suvokia jūsų mintis ir bendravimo manierą.
EMOCINĖS EMPATIJOS MOKYMASIS
Tam reikia pastangų. Juk tikslas – įsiskverbti į kito jausmus, pasiekti gilų tarpusavio supratimo lygį. Atidžiai klausykitės tų, kurie jums pasakoja apie savo problemas. Atsispirkite norui vertinti žmones ar situacijas, pertraukinėti, dalytis patirtimi, siūlyti sprendimus. Vietoj to sutelkite dėmesį į bandymą suprasti, kaip jie jaučiasi ir kodėl taip jaučiasi.
Turite duoti sau laiko apmąstymams. Kai suprasite, ką žmogus išgyvena, įsijauskite į jo vietą.
Paklauskite savęs: „Ar man kada nors yra nutikę kas nors panašaus?” Šį procesą aprašė knygos „Emocinis intelektas darbe” autorius Hendry Weisinger. „Kai kas nors sako: „Man nepavyko prezentacija”, aš negalvoju apie savo nepavykusią prezentaciją, nes iš esmės tai nieko tokio. Veikiau prisimenu, kaip jaučiausi, kai man nepavyko atlikti svarbios užduoties. Tai reiškia, kad prisimenu jausmą, o ne įvykį.
Žinoma, niekas negali tiksliai įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Kai išmoksite įsijausti į kitų jausmus ir susidarysite išsamų situacijos vaizdą, galėsite parodyti empatiją.
UŽUOJAUTOS EMPATIJOS UGDYMAS
Pradėkite nuo tiesioginio klausimo: „Kuo galiu jums padėti?”. Jei asmuo negali atsakyti, paklauskite savęs: „Kas man padėjo panašioje situacijoje?” arba „Kas man galėtų padėti?”. Apskritai naudinga pasidalyti patirtimi ar mintimis, tačiau nesielkite kaip kategoriškas žinovas, kuris turi atsakymą į viską. Kalbėkite tik apie tai, kas jums padėjo. Užuot ieškoję vienareikšmių sprendimų, pasiūlykite galimų išeičių iš keblios situacijos.
Tai, kas pasiteisino jūsų atveju arba daugeliu atvejų, gali netikti konkrečiam asmeniui. Tai nėra priežastis palikti jį ar ją nelaimėje. Darykite, ką galite.
ĮGYVENDINKITE PRAKTIŠKAI
Iškilus poreikiui suprasti kito žmogaus požiūrį, pakartokite keletą taisyklių:
- Jūs nematote viso vaizdo. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, daugelis aplinkybių jums nežinomos.
- Šiandien mąstote ir jaučiatės kitaip nei vakar, tai priklauso nuo jūsų nuotaikos.
- Esant dideliam stresui, elgesys gali būti nenuspėjamas.
Prisiminkite tai, tada galėsite geriau suprasti žmones ir rasti bendrą kalbą. Niekas nėra apsaugotas nuo išbandymų ir sunkumų, todėl jums taip pat gali prireikti užuojautos ir supratimo.
