Išgirsti įžeidimų srautą – tarsi gauti smūgį į galvą. Ir tai nėra perkeltinė prasmė – mūsų smegenys, kaip rodo kompiuterinė tomografija, nefiksuoja jokio skirtumo tarp fizinio smurto ir žodinės agresijos. Kaip nuo to apsisaugoti?
„Nemaža dalis žmonių daugelį metų gyvena verbalinio smurto aplinkoje, tačiau neįtaria, kad kažkas negerai, nes įžeidimai ir pažeminimai jau seniai tapo jų gyvenimo dalimi“ – sako knygos „Verbalinė agresija: kaip atpažinti ir pažinti“ autorė Patricia Evans.
Tuo tarpu, toks santykių stilius daro rimtą poveikį psichikai – mūsų smegenys žodinę agresiją išgyvena kaip fizinį smurtą. „Žmogaus, kuris girdi piktus įžeidimus, smegenų tyrimas ir žmogaus, kuriam ką tik buvo trenkta į galvą, kompiuterinė tomografija atrodo vienodai“ – sako Evans.
Žodinė agresija nebūtinai reiškia griežtą kalbą, šūksnius ir grasinimus. Nesibaigiančios pastabos ir „juokaujantys“ įžeidimai – ne mažiau skaudina ir kenkia savivertei.
Pateikiame dar keletą žodinės agresijos, apie kurią reikėtų žinoti, pavyzdžių
Manipuliavimas
Kaip teigia agresorius: „Aš turiu tai, ko tau reikia, ir aš galiu tau tai duoti arba neduoti. Todėl aš kontroliuoju situaciją.“ Arba: „Jei tau neatsakysiu arba atsisakau atsakyti, galiu būti tikras, kad viskas išliks taip pat. Man nereikia klausti tavo nuomonės. Aš nesakau „ne“ ir nesakau „taip“. Aš niekuo nerizikuoju.“
Valdymas
Elgdamasis priešingai jūsų prašymams ir norams, agresorius yra tikras: „Aš galiu galvoti ir priimti sprendimus už mus abu. Tu esi neteisus, o aš teisus. Jei priversiu tave abejoti savimi, man bus lengviau tave valdyti.“
Nuvertinimas
Nesureikšmindamas tavo žodžių ir veiksmų, pavadindamas juos „nesąmonėmis“, „kliedesiais“, „smulkmenomis“, agresorius reikalauja, kad paskutinis žodis visada liktų jam. „Aš galiu nuvertinti tavo žodžius ir poelgius, bet pats esu nekritikuojamas ir niekam neatsakingas. Aš priimu visus sprendimus. Kai pamatysi, koks nereikšmingas esi, man bus lengviau tave valdyti.“
„Žaismingi“ įžeidimai
Vadindamas įžeidimus „tik“ pokštu, agresorius pareiškia: „Man teikia didelį džiaugsmą tai, kaip stipriai mano žodžiai tave skaudina, todėl aš net nesiruošiu sustoti. Manau, kad mano žodžius reikėtų vertinti su humoru. Galiu pasakyti tai, ką noriu. Aš kontroliuoju situaciją.“
Grubus slopinimas
Staigiai nutraukęs pokalbį, nepaisydamas jūsų žodžių, agresorius pabrėžia: „Aš neprivalau gerbti tavo nuomonės ir tau atsakyti, tu esi neadekvatus žmogus, todėl galiu nutraukti pokalbį, kada tik noriu – sprendžiu aš.“
Kaltinimai
Pareiškęs, kad jūs kaltas dėl to, kad jis jus įžeidžia, agresorius nori priversti jus susimąstyti: „Tu pats kaltas, tai tik tavo kaltė, kad tau skauda ir kad aš kalbu su tavimi taip ir su tavimi taip elgiuosi. Ir apskritai – tu kaltas dėl visko, kas vyksta ne taip, todėl aš neturiu keisti savo elgesio.“
Pasmerkimas ir kritika
Smerkdamas ir kritikuodamas, agresorius gauna dar vieną galimybę pavergti jūsų valią: „Kai aš tau sakau, kaip tau mąstyti ir elgtis, aš dar labiau pradedu tave kontroliuoti.“
KAIP APSISAUGOTI?
Įsiklausykite į save
„Jei jūs nuolat jaučiatės kaip ant adatų ar kenčiate dėl nepilnavertiškumo jausmo („ Aš visada viską darau ne taip“), iš jūsų nuolat tyčiojamasi – greičiausiai jūs patiriate žodinę agresiją“ – sako Evans. Klausykitės, kaip žmonės su jumis kalba. Jie jums sako (nusprendžia už jus), koks esate žmogus, ko norite iš gyvenimo? Jei taip, nepamirškite, kad NIEKAS, išskyrus mus pačius, negali žinoti ir nuspręsti, ko norime, ką galvojame, ką jaučiame. Pirmiausia, pasitikėkite savo jausmais, pasikliaukite ir vadovaukitės jais.
Nustokite kaltinti save
„Jūs turite suvokti, kad agresija nėra jūsų kaltė, bet psichinė to, kuris jus įžeidžia, problema” – pabrėžia Evans. – „Viskas, ko jam reikia, yra visiška jūsų kontrolė. Jei kas nors iš jūsų aplinkos kaltina jus dėl agresoriaus elgesio, nepamirškite – tai ne tiesa.”
„Kartą konsultavau moterį, kurios vyras turėjo įprotį be jokios priežasties ant jos šaukti, o jos mama manė, kad ji iš dalies atsakinga už tokį beprotišką vyro elgesį” – sako Evans. – „Tai yra visiškai neteisinga nuomonė ir daro didelę žalą žmogaus psichikai.“
Priešinkitės
Nėra prasmės aiškintis ir teisintis – verčiau pradėkite nustatyti ribas: „Aš nenoriu to girdėti“, „Nustok. Sustok dabar.”
Suraskite palaikantį žmogų
Svarbu rasti žmogų, su kuriuo galėtumėte aptarti situaciją, pasidalinti tuo, kas yra jūsų širdyje – tai gali būti kažkas iš jūsų šeimos narių, draugų ar patikimas terapeutas.
Nebandykite pakeisti agresoriaus
Žmogus sugeba pasikeisti į gerąją pusę – jei jis tikrai pats to nori, bet jūs negalite jo pakeisti tik savo paties pastangomis. Svarbiausia – rūpinkitės savo paties gerove.
Taip pat skaitykite: