Nerimas be aiškios priežasties? Vaistininkė įspėja – kartais tai gali signalizuoti apie vitaminų ar mikroelementų trūkumą

Nerimas, kuris atsiranda tarsi be priežasties, dažnai nurašomas stresui, nuovargiui ar kasdienėms problemoms. Tačiau specialistai sako, kad kai kuriais atvejais tokie pojūčiai gali būti susiję ne tik su emocine būsena, bet ir su organizmo signalais apie tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pažymi, kad jei nerimas pasireiškia kartu su fiziniais simptomais – širdies plakimu, rankų drebėjimu, silpnumu ar galvos svaigimu – vertėtų pagalvoti ir apie galimą vitaminų ar mikroelementų stoką.

Nerimą dažnai sukelia paprasti kasdieniai veiksniai

Pasak specialistės, pirmiausia reikėtų įvertinti savo gyvenimo būdą. Dažniausios nerimo priežastys yra lėtinis stresas, miego trūkumas, neišspręsti konfliktai ar per didelis darbo krūvis.

Tokiais atvejais situaciją gali pagerinti gana paprasti sprendimai – daugiau poilsio, fizinė veikla, atsipalaidavimo pratimai ar pokalbiai su psichologu.

Vis dėlto, jei nerimo epizodai kartojasi ir kartu atsiranda fizinių simptomų, verta pasitikrinti sveikatą ir atlikti kraujo tyrimus, kurie gali parodyti tam tikrų medžiagų trūkumą.

Magnio trūkumas gali pasireikšti dirglumu ir miego sutrikimais

Vaistininkė teigia, kad vienas dažniausių mikroelementų, susijusių su nerimo pojūčiu, yra magnis. Jo stoka gali sukelti ne tik raumenų mėšlungį, bet ir padidėjusį dirglumą, nerimą, sutrikusį miegą ar širdies plakimo pojūtį.

Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių procesų žmogaus organizme. Jis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, energijos apykaitą, raumenų funkciją ir elektrolitų pusiausvyrą.

Suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną gauti apie 300–400 mg magnio. Jo gausu moliūgų sėklose, migdoluose, viso grūdo produktuose, grikiuose, avižose, pupelėse, špinatuose ir net juodajame šokolade.

B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemai

Nerimo pojūčius gali sustiprinti ir B grupės vitaminų trūkumas, ypač vitaminų B2, B6 ir B12.

Šie vitaminai padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo ir mažina nuovargį. Tuo tarpu pantoteno rūgštis svarbi normaliai protinei veiklai.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vegetarai ir veganai turėtų būti ypač atidūs, nes vitamino B12 trūkumas jiems pasitaiko dažniau.

B grupės vitaminų galima gauti iš įvairių produktų:
vištienos, kalakutienos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, bananų, bulvių, ankštinių daržovių ir žalialapių daržovių. Pavyzdžiui, 150 gramų lašišos gali suteikti beveik visą dienos vitamino B12 normą.

Vitaminas D – svarbus ir emocinei savijautai

Specialistė primena ir apie vitaminą D, kuris dažnai siejamas su gera savijauta. Pagrindinis jo šaltinis yra saulės šviesa, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis rudenį ir žiemą jos dažnai nepakanka.

Todėl į mitybą rekomenduojama įtraukti riebią žuvį – lašišą, skumbrę ar silkę, taip pat kiaušinius ir pieno produktus. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir papildų, tačiau prieš juos vartojant patariama atlikti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.

Geležies trūkumas gali sukelti nuovargį ir nerimo epizodus

Dar viena svarbi medžiaga – geležis, būtina hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui organizme.

Kai geležies trūksta, gali išsivystyti mažakraujystė. Tokiu atveju žmonės dažnai jaučia stiprų nuovargį, silpnumą, dusulį, širdies plakimą ir nerimo epizodus.

Daugiausia geležies randama raudonoje mėsoje, kepenyse, ankštinėse daržovėse, grikiuose ir špinatuose. Specialistai taip pat primena, kad augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl ją verta vartoti kartu su vitamino C turinčiais produktais – pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais ar paprikomis.

Specialistai pabrėžia, kad nerimas gali turėti daug skirtingų priežasčių, todėl svarbiausia – įsivertinti bendrą savijautą, gyvenimo būdą ir prireikus pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais organizmui tiesiog reikia daugiau poilsio, o kartais – papildyti trūkstamas maistines medžiagas.