Spalio 29 d. tūkstančiai Vokietijos darbuotojų visoje šalyje pradėjo streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Protesto judėjimas buvo pastebėtas bendrovėse „Porsche AG“, BMW ir „Mercedes-Benz“, darbuotojai taip pat pasirodė Osnabriuko mieste, kuriame yra viena iš „Volkswagen“ „probleminių“ gamyklų, kurią koncernas ketina visiškai uždaryti.
Antradienį kancleris Olafas Scholzas susitiko su verslo lyderiais, įskaitant „Volkswagen“ generalinį direktorių Oliverį Blūmą, aptarti Vokietijos pramonės sektoriaus stiprinimo strategijų.
Tris valandas trukusio uždaro susitikimo Berlyne metu buvo siekiama išnagrinėti politikos priemones, skirtas ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms pramonėje apsaugoti ir Vokietijos, kaip pasaulinės pramonės galybės, pozicijai stiprinti, sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
Atskiras automobilių pramonės asociacijos tyrimas parodė, kad dėl Vokietijos automobilių pramonės pertvarkos iki 2035 m. gali būti prarasta 140 000 darbo vietų, iš kurių maždaug ketvirtadalis jau sukurta.
„Europa, ypač Vokietija, vis labiau praranda savo tarptautinį konkurencingumą“, – teigiama VDA ataskaitoje.
Pažymima, kad Vokietijos įmonės už elektrą moka tris kartus daugiau nei jų konkurentai Amerikoje ar Kinijoje, susiduria su didesniais mokesčiais ir didesne biurokratine našta.
Kitur, Porsche AG gamykloje Zuffenhausen mieste Štutgarte, 500 darbuotojų išėjo iš darbo naktinės pamainos metu, o po to apie 4000 darbuotojų streikavo pirmosios pamainos metu, kad prisijungtų prie demonstracijos.
Bavarijos mieste Ingolštate prie „Audi“ gamyklos, priklausančios „Volkswagen“ grupei, darbuotojai žygiavo garsiai mušdami, švilpdami ir mojuodami vėliavomis.
Šiuo metu „Volkswagen“ padėtis yra blogiausia. Trečiadienį koncernas pranešė apie 42 % sumažėjusį trečiojo ketvirčio pelną – žemiausią lygį per trejus metus.
„Tai pabrėžia, kad būtina skubiai gerokai sumažinti sąnaudas ir padidinti efektyvumą“, – pareiškime teigė vyriausiasis finansų direktorius Arno Antlicas (Arno Antlitz).
A. Antlitz sakė esąs įsitikinęs, kad bendrovė gali pasiekti susitarimą su darbuotojais, tačiau negalėjo atmesti streikų galimybės, nes bendrovė svarsto galimybę sumažinti išlaidas daugiau kaip 10 mlrd. eurų (10,8 mlrd. JAV dolerių).
Vokietijos vyriausybė siekė rasti sprendimą, kaip išlaikyti VW gamyklas, tačiau trečiadienį jos atstovas sakė, kad dar per anksti spręsti, ar Berlynas suteiks valstybės pagalbą.
Po pandemijos Europos automobilių rinka susitraukė apie 2 mln. automobilių, todėl „Volkswagen“ pardavimai sumažėjo maždaug 500 000 vienetų per metus. Pigesni „Tesla“ ir Kinijos automobilių gamintojų modeliai užėmė Europos rinkos dalį.
Volkswagen pabrėžia, kad nepamiršo, kaip gaminti puikius automobilius, tačiau gamybos sąnaudos toli gražu nėra konkurencingos.
Kinijoje „Volkswagen“ taip pat prarado rinkos dalį dėl pigesnių vietos konkurentų modelių, o šį poveikį dar labiau sustiprino dėl nekilnojamojo turto krizės sulėtėjusi Kinijos ekonomika.
Trečiąjį ketvirtį „Volkswagen“ tiekimas į Kiniją, didžiausią pasaulyje automobilių rinką, sumažėjo 15 % – iki 711 500 automobilių. Tai sumažino pasaulinį rodiklį, kuris nukrito iki 2,176 mln. automobilių.
Todėl „Volkswagen“ pabrėžia, kad neuždarant kai kurių gamyklų Europoje grupei bus sunku atgauti konkurencingumą, ir vėl užsimena apie „sunkius sprendimus“. Vadovybė teigia, kad dėl didelių darbo jėgos ir energijos sąnaudų Vokietijos gamyklų veikla yra daug brangesnė nei konkurentų.