Kai brangiam žmogui nustatoma sunkios ligos diagnozė arba jis tampa nelaimingo atsitikimo auka, svarbu padėti jam susidoroti su sunkumais. Bet kaip rasti tinkamus žodžius? Ką daryti ir ko nedaryti? Pataria psichologai, gydytojai ir pacientai.
„Pasaulis žlugo“, „žemė išslydo iš po kojų“ – taip pacientai ir jų artimieji apibūdina savo būklę po sukrėtusių žinių. „Sužinojęs apie tai, kas nutiko, greičiausiai esate sutrikęs, sukrėstas, išsigandęs“ – sako Anne Moyer, Stony Brook universiteto psichologijos profesorė.
„Nepriklausomai nuo jaučiamų jausmų, jie visi yra normalūs. Bet kuri rimta sveikatos problema reiškia reikšmingą gyvenimo pasikeitimą, kuris visada baugina, sutinka Kolumbijos universiteto neurologė ir neurofiziologė Melody Winaver. – Jūsų planai gali likti neįgyvendinti. Tiek jums, tiek sergančiajam sunku suvokti šį staigų pokytį“.
Nėra universalios formulės, kaip elgtis tokiose situacijose. Pateikiame tik keletą patarimų, kuriuos reikėtų atsiminti stengiantis palaikyti artimąjį.
Pirmoji reakcija: pasakykite ką nors
Jūs ką tik sužinojote, kad jūsų artimajam įvyko nelaimė. „Geriau rasti bent keletą žodžių, nei tylėti“, – sakė Ron Blake’as, kuris dėl seksualinės prievartos kenčia potrauminio streso sutrikimą. – Pasakykite bent ką: pavyzdžiui, kad nežinote, kokius žodžius pasirinkti. Tyla tokiu momentu labai slegia“.
Svarbiausia aiškiai parodyti, kad suprantate situacijos rimtumą. Kalbėkite nuoširdžiai ir užjaučiamai, pavyzdžiui: „Aš dar nežinau, kaip tau padėti, bet tu man esi labai svarbus“ arba „Aš noriu tau padėti tiek, kiek tik galiu“.
Nesusikoncentruokite į save
„Mes visi pirmiausia galvojame apie save – tai žmogaus prigimtis“ – paaiškina Melody Winaver. Tačiau bendraudami su sunkiai sergančiu artimu žmogumi, stenkitės nepasiduoti šiam natūraliam norui. Suteikite jam galimybę pasidalinti savo jausmais ir išgyvenimais. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Man sunku net įsivaizduoti, kaip tu jautiesi dabar. Ar nori apie tai pasikalbėti?“
Neklauskite, kaip padėti, o tiesiog padėkite
Atrodytų natūralu artimajam pasiūlyti: „Jei reikia kokios nors pagalbos, tiesiog pasakyk“. „Bet tai pastato žmogų į nepatogią padėtį. Geriau pagalvoti, ką tu gali padaryti dėl jo“, – aiškina Nickas Arquette, labdaros organizacijos, padedančios vėžiu sergančių žmonių artimiesiems, įkūrėjas ir vadovas. „Geriausias dalykas, kurį galite padaryti dėl artimo žmogaus, yra išgelbėti jį nuo to, kad jam teks prašyti jūsų pagalbos“.
Imkitės kai kurių jo kasdienių darbų: skalbimo, sąskaitų apmokėjimo, maisto gaminimo. Arba tiesiog pasiūlykite pasivaikščioti: eidamas jis galės išsikalbėti, pasidalinti savo jausmais.
Christina Pandapas, kuriai 46 metų amžiaus buvo diagnozuotas III stadijos žarnyno vėžys, sutinka, kad net paprasčiausi dėmesio ir palaikymo ženklai reiškia labai daug. „Geriausia pagalba yra paruošti vakarienę visai šeimai, nuvesti vaikus į mokyklą, nuvežti į renginius ar kt. Darykite tai, kas sergančiam žmogui ir jo šeimai suteikia džiaugsmo ir normalumo jausmą“.
Nedarykite savęs ekspertu
Net jei esate gydytojas ar patyrėte panašią traumą ar ligą, atminkite, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali. „Dažniausiai specialistų grupė gydo sunkiai sergantį pacientą. Jiems vargu ar reikia mėgėjų, kurie tariamai viską žino, patarimų, nes jų pusbrolio žmona sirgo tuo pačiu“, – aiškina Christina Pandapas. Jiems nereikia jūsų pernelyg optimistiškų prognozių, net jei jas pateikiate skatinami geriausių ketinimų. „Nereikia sakyti pacientui, kad viskas bus gerai, nes iš tikrųjų niekas tiksliai nežino, ar taip bus“, – sako Rachel Souper Sanders, kurią po sunkios avarijos kamuoja lėtiniai skausmai.
Nedarykite skubotų išvadų apie artimojo būklę pagal jo išvaizdą. Daugybė sveikatos problemų iš išorės nematomos, todėl pacientui gali būti nemalonu išgirsti, kad su juo neva viskas gerai.
Pabandykite nudžiuginti
„Geriausia neklausti artimojo, kaip jis jaučiasi, net jei jūs tikrai norite tai žinoti. Taip jūs dar kartą jam primenate ligą, sako Christina Pandapas. „Aš stengiausi negalvoti apie ją, bet kai kas nors pradėdavo manęs klausinėti apie mano sveikatą, vargiai galėjau sulaikyti ašaras.“ Užuot kankinę pacientą klausimais, tiesiog padrąsinkite jį: “Jūs esate nuostabus žmogus!” Ir jei vis tiek norite sužinoti apie jo sveikatą ar gydymo pažangą, paklauskite: „Kas naujo?“
Jei artimasis nėra nusiteikęs kalbėtis, nepriimkite to asmeniškai
Kiekvienas žmogus su liga susitvarko savaip. „Dauguma žmonių šioje situacijoje džiaugiasi turėdami galimybę su kuo nors pasikalbėti, tačiau yra tokių, kurie nėra pasirengę atvirai kalbėti apie savo sveikatą“ – aiškina Melody Winaver.
Abu atvejai yra normalūs – nespauskite žmogaus, kuris nenori kalbėti apie savo ligą. Geriau pasakyti: „Jei nori, kad neuždavinėčiau klausimų, tiesiog pasakyk man. Aš nesupyksiu!“. Taip pat patartina išmokti nebijoti tylos. Nereikėtų jos iškart nutraukti pasakojant ką nors iš savo gyvenimo. Galbūt šiuo metu sergančiajam reikia tylos.
Padėkite sugrąžinti normalumo jausmą
Praleiskite laiką su artimuoju užsiimant normaliais dalykais – kartu eikite į jogą, vedžiokite šunis, kalbėkite apie dalykus, nesusijusius su jo liga – visa tai padės jam pabėgti nuo niūrių minčių.
Rachel Sanders negalėjo išeiti iš namų dėl avarijos metu patirtų sužalojimų, kurie neigiamai paveikė jos socialinį gyvenimą ir santykius. „Buvo puiku, kai kažkas tiesiog ateidavo pasikalbėti su manimi“ – prisimena ji.
Nepasiduokite
Pasistenkite, kad jūsų palaikymą artimasis jaustų kuo ilgesnį laiką. Nepamirškite apie smulkmenas: pavyzdžiui, galite reguliariai siųsti SMS su palaikymo žodžiais ar kt.
Christina Pandapas sako, kad draugai jai padėjo ir palaikė tol, kol ji pasveiko, ir tai jai daug reiškė: „Jie buvo stebėtinai jautrūs mano būsenai. Kai pavargdavau ar pasijusdavau blogai, netikėtai sulaukdavau draugo skambučio. Ir dar svarbiau, jie man nuolat priminė, kokia esu stipri ir kaip didžiuojasi manimi. Tai man padėjo nepasiduoti“.
Rūpestis, visokeriopa pagalba, buvimas šalia, padrąsinantys žodžiai padės artimam žmogui susidoroti su sunkiais išbandymais arba bent jau palengvins šį jo gyvenimo etapą.