Visi apie ją svajoja ir visi ją supranta savaip. Bet ką mes iš tikrųjų žinome apie laimę? Pateikiame jums apibendrintus psichologinius atradimus, kurie padės geriau suvokti, kas gi yra laimė…
Gyvenimo vertinimas apskritai
Nėra nieko sunkiau, kaip apibrėžti, kas yra laimė. Kai kurie žmonės laimę vadina trumpalaike, bet labai intensyvia palaima, kiti – stabiliu gerovės jausmu. Kiti laimę vertina kaip kažko svarbaus turėjimą arba kaip ypatingą jausmą, kuris nepriklauso nuo objektyvių priežasčių.
Bet jei manysime, kad laimė yra gyvenimas, kuris teikia pasitenkinimą, tai faktai yra neginčijami: laimingiausi yra ne tie, kurie patiria palaimą, bet tie, kurie pozityviai žiūri į kasdienius dalykus. Ne visada galima rasti objektyvių „laimės priežasčių“. Brėmeno universiteto (Vokietija) profesorė Ursula Staudinger tai vadina subjektyvios gerovės paradoksu: dažnai esame laimingi, nepaisant to, kad tam nėra jokios priežasties.
Savijauta
Kalbėdami apie laimę, psichologai naudoja kelias jos atmainas, aiškina Edas Dieneris, pozityviosios psichologijos specialistas ir Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius. Paprastai žodžius „laimė“ ir „gerovė“ naudojame kaip sinonimus. Iš tikrųjų laimė turi daugybę variantų: mes vertiname gyvenimo kokybę, gerovės lygį ir teigiamas emocijas, subjektyvią ir psichologinę gerovę.
Subjektyvi savijauta yra tai, koks laimingas žmogus yra subjektyviuoju požiūriu, kaip jis vertina savo gyvenimą. Tai reiškia, kad apie save galime pasakyti: „Man patinka mano gyvenimas“, „Jaučiu, kad gyvenu gerai“. Subjektyvi gerovė apima pasitenkinimo gyvenimu ir teigiamų emocijų derinį. Šis laimės tipas buvo ištirtas išsamiausiai.
Psichologinė gerovė yra amerikiečių psichologės Carol Riff sugalvotas terminas. Šis modelis daro prielaidą, kad be pagrindinių poreikių tenkinimo, žmogui reikia pripažinimo, autonomijos, savo aplinkos kontrolės, teigiamų santykių, gyvenimo tikslo ir asmeninio augimo.
Laimė priklauso nuo mūsų, o ne nuo aplinkybių
Kas lemia, kiek esame laimingi? Amerikos psichologai Sonya Lubomirsky ir Kenas Sheldonas apibendrino viską, kas šiuo atžvilgiu yra žinoma mokslui, ir išreiškė tai apskritimo pavidalu, suskirstytu į tris skirtingo dydžio dalis. Didžiausia rato dalis – pusė jo – yra temperamento, asmenybės, paveldimumo įtaka. Kai kurie žmonės jaučiasi laimingi nuo vaikystės, kad ir kas jiems nutiktų, o kitiems sunku pajausti laimės jausmą.
Mažiausia rato dalis – apie 10% – yra išorinių aplinkybių įtaka, įskaitant vietą, kurioje gyvename, pajamų lygį, švietimo kokybę, priklausymą tam tikram socialiniam ratui.
Likę 40% yra tai, kaip mes patys kuriame savo gyvenimą: kokių tikslų siekiame, su kokiais žmonėmis bendraujame, kokią veiklą pasirenkame, kokį gyvenimą gyvename. Laimė nuo mūsų pačių priklauso daug labiau, nei anksčiau galvojome.
Kaip išmatuoti laimę?
Psichologas Edas Dieneris siūlo vieną iš paprasčiausių būdų įvertinti jūsų pasitenkinimą gyvenimu. Naudodami skalę nuo 1 iki 7, išreikškite sutikimo laipsnį su kiekvienu iš toliau pateiktų penkių teiginių. Skirkite 1, jei visiškai nesutinkate; 3, jei labiau nesutinkate nei sutinkate; 5, jei labiau sutinkate; 7, jei visiškai sutinkate. Pabandykite atsakyti sąžiningai ir atvirai.
1. Daugeliu atžvilgių mano gyvenimas yra artimas mano idealui.
2. Mano gyvenimo aplinkybės yra nuostabios.
3. Esu patenkintas savo gyvenimu.
4. Savo gyvenime turiu tai, ko man tikrai reikia.
5. Jei galėčiau gyventi gyvenimą iš naujo, vargu ar ką pakeisčiau.
Dabar susumuokite visus penkis skaičius ir gausite bendrą rezultatą: jis turėtų būti nuo 5 iki 35 taškų. Šis testas parodo, kiek esate patenkintas savo gyvenimu. Balas tarp 15 ir 25 laikomas vidutiniu, mažesnis nei 14 balų reiškia, kad jūsų pasitenkinimas gyvenimu yra žemesnis nei vidutinis, o jei balas yra tarp 26 ir 35, greičiausiai esate visiškai patenkintas tuo, kaip gyvenate.
Laimė yra tada, kai tave supranta
Vienas patikimiausių laimės pagrindų yra artimi, šilti ir gilūs santykiai: šeima, romantika, draugystė. Bendravimo su kitais vertė yra viena pagrindinių laimės mokslo tezių. Teigiamos psichologijos lyderiai Edas Dieneris ir Martinas Seligmanas nustatė, kad studentus, turinčius aukštą laimės lygį pagal testo rezultatus, vienija tik vienas dalykas – artimų santykių buvimas jų gyvenime.
Ar laimė priklauso nuo kultūrinių aplinkybių?
Reikšmingą vaidmenį vaidina ir tai, kiek laimę laikome privaloma, būtina ir ar nelaikome jos nebuvimo beveik asmenine gėda. Taip yra dėl kultūrinių aplinkybių, visuomenės ir ideologijos, kurioje gyvename, ypatumų ir mados įtakos. Vakarų civilizacija dažnai kritikuojama dėl laimės mados įvedimo, dėl kurios nesėkmes ir sunkumus patiriantys žmonės tiesiog bijo juos pripažinti.
Kai kuriose šalyse žmonės jaučiasi laimingi, nors remiantis objektyviais parametrais, jų gyvenimo kokybė nėra itin gera, o kitose, priešingai, dauguma gyventojų jaučiasi nelaimingi, nors pagal gyvenimo kokybės vertinimo indeksą, turėtų jaustis daug laimingesni. Pirmojoje grupėje galime išskirti Kiniją, kuriai būdingas didelis savitarpio palaikymas, sunkaus gyvenimo įprotis ir maži lūkesčiai bei Lotynų Amerikos šalis, kuriose tradiciškai puoselėjamos teigiamos emocijos.
Antrojoje grupėje galime pastebėti visapusiškai turtingą Japoniją, kurioje sunku išlaikyti teigiamą požiūrį į gyvenimą dėl stiprių socialinių normų bei reikalavimų taikymo.
Laimė yra psichinės ir fizinės gerovės garantas
Patirti laimę yra nuostabu savaime. Tačiau pasirodo, kad laimingi žmonės yra sėkmingesni profesiniu požiūriu, juos labiau vertina vadovai ir klientai, jie rečiau praranda darbą, rečiau jį keičia.
Remiantis psichologų Lubomirsky, Kingo ir Dienerio tyrimais, laimė, taip pat teigiamos emocijos, pasitenkinimo jausmas, gerovės ir vilties jausmas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir peršalimo riziką. Tomis pačiomis gyvenimo sąlygomis laimingi žmonės gyvena ilgiau, turi geresnį imunitetą ir greičiau pasveiksta po sunkios operacijos. Jie yra altruistiškesni, socialiai aktyvesni, maloniau suvokia kitus, geriau sprendžia kūrybines problemas.
Taip pat skaitykite:
- 3 bruožai, kuriuos turi laimingi žmonės
- Šypsotis naudinga: Magiškas šypsenos poveikis žmogaus organizmui