Naujausi NASA duomenys patvirtina, kad 2023 m. liepa buvo karščiausias mėnuo nuo 1880 m. Daugeliui pastabių žmonių tai nėra naujiena. Visame pasaulyje tebesitęsiančios stulbinančios stichinės nelaimės įprastą planetos fiziologiją pavertė skaudžia realybe. Apie tai rašo „Science Alert”.
2023 m. liepa – tik pradžia
NASA administratorius Billas Nelsonas sakė, kad šie duomenys patvirtina tai, ką patiria milijardai žmonių visame pasaulyje: 2023 m. liepa tapo karščiausiu mėnesiu per visą istoriją. „Pasaulis savo kailiu jaučia klimato krizės poveikį. Mokslas yra mūsų pusėje, todėl turime veikti dabar, kad apsaugotume savo planetą ir bendruomenes. Tai vienintelė mūsų planeta.
Nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 7 d. išgyvenome rekordinį laikotarpį, kai 36 dienas iš eilės laikėsi aukšta temperatūra.
Oro tarša dėl didžiulių kiekių kuro deginimo metu išmetamų teršalų ir klimato pokyčiai nuo La Ninjo iki El Ninjo lėmė tai, kad dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje kelis mėnesius susidūrė su karščiu. Daugelis Kinijos gyventojų bando nuo karščio gelbėtis slėpdamiesi požeminėse patalpose, o šimtai jų jau tapo karščio sukeltų ligų aukomis.
Dėl per didelio karščio sutriko Žemės atmosferos, ledynų ir vandenynų sistemos. Tuo tarpu Kanadoje, Rusijoje, Europoje, Afrikoje ir Havajuose siaučia gaisrai, o audros ir potvyniai užklupo kai kurias JAV, Artimųjų Rytų, Azijos ir Europos dalis.
NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto direktorius Gavinas Šmidtas (Gavin Schmidt) pažymėjo, kad didžiausias El Nino poveikis turėtų pasireikšti 2024 m. Ateinantys metai gali būti dar karštesni.
Gamtos reakcija į šį energijos perteklių lėmė Žemės atmosferos sluoksnių, ledynų ir vandenynų nykimą. Pasaulis susiduria su rimtais iššūkiais – gaisrais, potvyniais, karščio bangomis – ir toliau daro įtaką milijonų žmonių gyvenimui visame pasaulyje.