Dar liepos mėnesį Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) oficialiai patvirtino El Nino orų reiškinio sugrįžimą, rašo „Euronews”. Ekspertai teigė, kad, be visuotinio atšilimo, kurį lemia žmogaus sukeltas anglies dioksido išmetimas, tai yra „dvigubas smūgis” ekstremaliems orams ir rekordinėms temperatūroms.
Dabar Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) pareiškė, kad yra 95 proc. tikimybė, jog vidutinio stiprumo arba stiprus El Ninjo sezonas tęsis iki 2024 m. vasario mėn. Tikėtina, kad didžiausius šio orų reiškinio padarinius pamatysime tik kitais metais.
Ar El Nino turės įtakos Europos orams šią žiemą?
El Ninjo paprastai trunka 9-12 mėnesių, bet gali tęstis ne vienerius metus, o aukščiausią tašką pasiekia lapkričio-sausio mėnesiais. Mokslininkai iš tikrųjų nežino, kodėl taip yra, ir dar daug ką turime sužinoti apie šiuos orų modelius.
Tikimasi, kad dabartinis reiškinys tęsis iki 2024 m., o ekspertai prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais jis stiprės ir baigsis kitų metų pavasarį. Tačiau dėl sudėtingos pasaulio orų sistemų dėlionės sunku prognozuoti, kaip El Ninjo paveiks Europos orus metų eigoje.
Tai, kaip jis pakeis kritulių kiekį, vėją, temperatūrą ir kitus klimato dėsningumus, taip pat gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje žemyno vietoje esate.
„El Ninjo metais žiemos pradžia (lapkričio-gruodžio mėn.) paprastai būna švelniai drėgna ir vakarietiška, o žiemos pabaiga (sausio-kovo mėn.) – šaltesnė ir sausesnė didžiojoje Šiaurės Europos dalyje”, – sako Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos tolimųjų prognozių skyriaus vadovas profesorius Adamas Skaifas (Adam Scaife).
Pietų Europoje gali būti apskritai drėgniau. Tačiau, priduria, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra daugelio El Ninjo atvejų vidurkis ir jis nėra pakankamai stiprus, kad būtų galima tvirtai nuspręsti, koks bus rezultatas.
Mūsų klimatas kupinas netikėtumų. Niekada negauname to, ko tikėjomės, o El Ninjo yra tik vienas iš daugelio Europos orų modeliams darančių įtaką veiksnių.
Kas gali nutikti 2024 m.?
El Ninjo pasireiškimo poveikis paprastai atsilieka keliais mėnesiais.
„Yra įdomių vėluojančių padarinių, pavyzdžiui, Kinijoje, kur po didelio El Nino tikimasi stiprių vasaros musoninių liūčių ir potvynių”, – aiškina profesorius Scaife'as.
Be to, yra didesnė tikimybė, kad kitais metais temperatūra bus „karštesnė nei įprastai”. Paskutinį kartą 2016 m., kai stiprus El Ninjo buvo įsibėgėjęs, pasaulyje buvo užfiksuoti karščiausi metai per visą istoriją. Didelis įvykis šių metų pabaigoje suteiktų didelę tikimybę vėl sumušti temperatūros rekordus.
Kai kurie meteorologai mano, kad jei sąlygos susiklostys palankiai, 2024 m. gali tapti karščiausiais metais per visą istoriją. Baiminamasi, kad dėl to pasaulis gali peržengti svarbiausią 1,5 C atšilimo ribą.