Daugelis žmonių mano, kad šunys dažnai jaučia gėdą. Ar šunims kada nors būna gėda? Daugelis augintinių savininkų galvoja neteisingai. Tačiau kokią kitą išvadą galite padaryti, jei pažvelgsite į savo augintinio liūdnas akis ir nuleistą uodegą? Atrodytų, kad tokioje situacijoje šuo jaučia gėdą: jis stengiasi nukreipti žvilgsnį.
Iš tikrųjų apie jokį gėdos jausmą negali būti nė kalbos. Toks augintinio elgesys yra ne kas kita, kaip gynybinė reakcija.
Kodėl šunys nejaučia gėdos?
Faktas tas, kad gyvūnai turi savo gėrio ir blogio, taip pat teisingų ir neteisingų veiksmų sąvokas. Tokios augintinio sąvokos beveik niekada nesutampa su žmogaus išvadomis.
Todėl mažai tikėtina, kad šuo jausis sugėdintas dėl netvarkos bute. Tačiau šuo iš karto supras, kad šeimininkas pyksta dėl sudaužytų ar suplėšytų daiktų.
Tokioje situacijoje gyvūnas padarys „liūdnas” akis ir pradės vizginti uodegą, kad parodytų žmogui: „Neliesk manęs, nes esu bejėgis.”
Todėl beprasmiška bandyti šunį sugėdinti. Tačiau šunį būtina dresuoti: tada jis supras, kokie veiksmai leidžiami, o kokie ne.