Naujausios Europos centrinio banko (ECB) prognozėse tikimasi mažesnės infliacijos, ypač 2024 m., tam didžiausią įtaką turi sumažėjusios energijos kainos. Dabar prognozuojama, kad infliacija euro zonoje 2024 m. sieks 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės taip pat buvo sumažintos, jos 2024 m. sudarys 2,6 proc., 2025 m. – 2,1 proc., o 2026 m. – 2 proc. Informacinis šaltinis – „Swedbank”.
ECB taip pat sumažino ir 2024 m. ekonomikos augimo prognozę – euro zonoje tikimasi tik 0,6 proc. augimo šįmet. Ekonominis aktyvumas turėtų pagyvėti 2025 m. iki 1,5 proc. bei 2026 m. iki 1,6 proc.
ECB prezidentė Chrsitine Lagarde pasakė, kad centrinis bankas gali imtis palūkanų mažinimo artimiausioje ateityje. Tiesa, iki to laiko tikimasi sulaukti atlyginimų duomenų, kurių augimas iki šiol lėmė spaudimą kainoms. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pirmas ECB palūkanų sumažinimas 25 baziniais punktais turėtų įvykti per birželio susitikimą.
Didžiausios euro zonos ekonomikos traukiasi
Dviejų didžiausių euro zonos šalių – Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos kovo mėnesį toliau traukėsi, o joms sugrįžti į augimo kelią gali prireikti daugiau laiko.
Remiantis paskelbtais „S&P Global“ verslo tyrimais, Prancūzijos privatus sektorius šį mėnesį traukėsi šiek tiek sparčiau nei vasarį. Vokietijos nuosmukis atlėgo, tačiau tai lėmė tik paslaugų sektorius, kuriame įsivyrauja stagnacija.
Svarbūs Vokietijos gamintojai vėl paneigė ekonomistų lūkesčius dėl padidėjusio augimo pagreičio, o atitinkamas pirkimo vadybininkų indeksas nuo 42,5 reikšmės vasarį sumažėjo iki 41,6 reikšmės kovą.
Tuo metu Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino savo pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais taip įžengdamas į naują pinigų politikos ciklą keliais mėnesiais anksčiau nei kiti centriniai bankai. Ciuricho pareigūnai sumažino bazines palūkanas iki 1,5 proc., tai pirmas toks sumažinimas vienai iš 10 labiausiai prekiaujamų pasaulio valiutų po pandemijos.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, kovo 29 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,7 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,1 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo beveik 3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė be reikšmingesnių pokyčių.
Kinija siekia 5 proc. metinio augimo
Kinija nustatė savo metinį ekonomikos augimo tikslą ties maždaug 5 proc., nors premjeras Li Qiang pripažino laukiančius iššūkius. Pekinas šiemet ir kelerius ateinančius metus taip pat išleis 1 trln. juanių (139 mlrd. JAV dol.) itin ilgo laikotarpio obligacijų, kas rodo jo pastangas centralizuotai valdyti vietos skolą.
Kinijos pramonės gamyba ir investicijos į ilgalaikį turtą sausio-vasario mėn. viršijo prognozes ir išaugo atitinkamai 7 proc. ir 4,2 proc. Mažmeninė prekyba atitiko lūkesčius, o investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo daugiau nei tikėtasi.
Per pirmuosius du 2024 m. mėnesius eksportas išaugo 7,1 proc., skaičiuojant JAV dol., ir viršijo lūkesčius. Tai gali būti atsigaunančios paklausos pasaulyje požymis.
Istorinis Japonijos banko žingsnis
Japonijos centrinis bankas pirmą kartą per 17 metų padidino bazines palūkanas nuo 0 iki 0,1 proc. ir atsisakė savo pajamingumų kreivės kontrolės politikos. Japonija tapo paskutine šalimi pasaulyje, kuri užbaigė neigiamų bazinių palūkanų erą.
Naujausi duomenys rodo užtikrintą Japonijos ekonomikos atsigavimą praėjusių metų pabaigoje – ekonominis našumas pirmą kartą po ketverių metų viršijo ekonomikos potencialą. Tai rodo pakankamai stiprią paklausą, kuri gali paskatinti infliaciją, o Japonijos banką galvoti apie tolesnį palūkanų didinimą.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 1,5 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per šį laikotarpį sumažėjo 2 proc., Honkongo „Hang Seng“ nukrito 1,1 proc.