Pagrindinė Atlanto vandenyno srovių sistema gali žlugti bet kuriuo metu nuo 2025 iki 2095 metų. Tai yra daug anksčiau, nei prognozuota anksčiau. Visiškas žlugimas turėtų neigiamų pasekmių visame pasaulyje, nes jos kontroliuoja visos Žemės klimatą.
Atlanto vandenyno srovė (AMOC), kuriai priklauso ir Golfo srovė, reguliuoja klimatą, nes į šiaurę atneša šiltus tropinius vandenis, o į pietus – šaltus. Sunaikinus šią per šimtus tūkstančių metų sureguliuotą sistemą, smarkiai sumažės temperatūra, bus sunaikintos vandenynų ekosistemos ir padaugės audrų visame pasaulyje. Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su naujaisiais tyrimais.
Ant katastrofos slenksčio
AMOC gali egzistuoti dviejų stabilių būsenų: stipresnės ir greitesnės, kuria šiandien pasikliaujame, ir daug lėtesnės bei silpnesnės. Ankstesniais skaičiavimais buvo nustatyta, kad srovė artimiausią šimtmetį gali pereiti į silpnesnį režimą. Tačiau mokslininkai prognozuoja, kad dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos AMOC gali daug greičiau pasiekti lūžio tašką.
Atlanto vandenyno srovės veikia kaip nesibaigiantis pasaulinis konvejeris, kuriuo deguonis, maistinės medžiagos, anglis ir šiluma keliauja aplink pasaulį. Šiltesni pietų vandenys, kurie yra sūresni ir tankesni, teka į šiaurę, kur jie atvėsta ir nugrimzta po aukštesnių platumų vandenimis, išskirdami šilumą į atmosferą. Tada vanduo lėtai slenka į pietus, grimzdamas po vandenynu, vėl sušyla ir ciklas kartojasi.
Tačiau klimato kaita lėtina šią tėkmę. Dėl tirpstančių ledo gėlo vandens vanduo tapo mažiau tankus ir sūrus, o naujausi tyrimai parodė, kad šiuo metu srovė yra silpniausia per 1 000 metų. Kai paskutinį kartą AMOC pasikeitė per paskutinį ledynmetį, klimatas prie Grenlandijos vos per dešimtmetį sušilo 10-15 laipsnių Celsijaus. Jei dabar situacija sulėtės, temperatūra Europoje ir Šiaurės Amerikoje per tą patį laikotarpį gali nukristi 5 laipsniais Celsijaus. Tai gali atrodyti kaip teigiamas poveikis visuotinio atšilimo ir nuolatinių karščio bangų, kurios pasaulį užklumpa kiekvieną vasarą, fone. Tačiau pasekmės bus daug gilesnės ir kartais visiškai nenuspėjamos.
Todėl pastaraisiais metais šiuos reiškinius tyrinėję mokslininkai teigia, kad dabartinės sistemos žlugimo langas gali atsiverti jau 2025 m., o jo tikimybė didės XXI a. eigoje.
Prieštaravimai
Okeanografai ir klimatologai teigia, kad nors šis tyrimas yra nerimą keliantis įspėjimas, jį lydi didelis neapibrėžtumas. Faktas tas, kad tiesioginiai duomenys apie AMOC stiprumą fiksuojami tik nuo 2004 m., o to nepakako, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas. Todėl mokslininkai atsigręžė į 1870-2020 m. subpoliarinės cirkuliacijos paviršiaus temperatūros duomenis, t. y. sistemą, kuri, jų manymu, suteikia “pirštų atspaudą” apie AMOC cirkuliacijos stiprumą. Taigi tyrėjai sukūrė statistinį modelį, pagal kurį įvertino vandenyno srovės stiprumo ir stabilumo mažėjimą, remdamiesi kasmet didėjančiais jos svyravimais. Dėl to ir kilo abejonių.
Jei statistiniai duomenys yra patikimi ir teisingai (tinkamai) apibūdina dabartinio AMOC elgseną, o pokyčius lemia (tik) AMOC pokyčiai, tai labai nerimą keliantis rezultatas. Tačiau yra keletas tikrai didelių nežinomųjų ir prielaidų, kurias reikia ištirti, kad galėtume būti tikri dėl šio rezultato,
– sako Londono universitetinio koledžo okeanografijos ir klimato mokslo profesorius Davidas Tornalas.