Dažnai civiliniai lėktuvai priversti apsisukti ar leistis kitame oro uoste dėl staigių navigacijos sutrikimų. Tokie sutrikimai ne šiaip sau, tai manipuliavimo navigaciniais signalais – šiuolaikinio GPS karo – pasekmės.
Laikraštis „Financial Times” rašo, kad per pastaruosius du dešimtmečius vadinamieji GPS trikdžiai ir klastojimas daugiausia buvo kariuomenės sritis, kuri juos naudojo siekdama apsaugoti svarbius objektus nuo dronų ar raketų atakų arba maskuoti savo veiklą.
Tačiau nuolatinis kariuomenės įsikišimas – ypač po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Izraelio puolimo prieš „Hamas” Gazos ruože – sukėlė plačiai paplitusių problemų ir tarp civilių gyventojų.
Beveik 40 mln. žmonių bent pusę pastarųjų šešių mėnesių gyveno vietovėse, kuriose GPS signalai buvo nepatikimi. Tai apima Turkijos sostinę, Juodosios jūros pakrantės ruožus, Egipto Sinajaus pusiasalį, kelis didžiausius Irako miestus ir karo draskomo Mianmaro pasienius.
GPS problemos – ar dėl jų kalta Rusija?
NATO kaltina Rusiją dėl GNSS sutrikimų didžiojoje Europos dalyje, taip pat ir tada, kai buvo sutrikdytas skrydis, kuriuo skrido Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose taip pat lėmė, kad regione padaugėjo manipuliacijų GPS. Kai kurie pasaulio lyderiai, įskaitant Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kelionėse naudoja mobiliuosius trukdžius, kad apsisaugotų.
Tačiau netikri signalai neatskiria karinių ir civilinių įrenginių. Anksčiau Baltijos šalių valdžios institucijos įspėjo apie lėktuvo katastrofos grėsmę po to, kai du „Finnair” lėktuvai buvo priversti apsisukti ore dėl GNSS gedimo.
Beveik visuose orlaiviuose įrengtos alternatyvios padėties nustatymo sistemos, įskaitant inercinę navigaciją naudojant judesio jutiklius. Tačiau perėjimas prie perteklinių sistemų padidina klaidų riziką.
GPS duomenų klastojimas yra baisiau nei signalo praradimas
Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo sudėtingesnių GNSS klastojimo būdų – vadinamojo „spoofing”. Paprasčiausia forma, kurią kartais naudoja laivai, paimantys nelegalius krovinius, tiesiog perduodamas klaidingas buvimo vietos nustatymo signalas. Tokia taktika dažniausiai naudojama siekiant apeiti sankcijas ar kitus reguliavimo apribojimus, pavyzdžiui, žvejybos teises.
Tačiau vis dažniau falsifikatoriai beatodairiškai iškraipo netoliese esančių laivų ir orlaivių GNSS signalus, perduodami klaidingas koordinates. Manoma, kad falsifikavimas yra pavojingesnis už trukdymą, nes klaidingi signalai gali suklaidinti daugelyje GPS imtuvų įmontuotas aptikimo sistemas.
Balandžio mėn. 30 000 orlaivių buvo paveikti suklastotų signalų. Kai kuriais atvejais įgulos prarado visas navigacijos galimybes.
Laivyba yra mažiau priklausoma nuo GNSS padėties nustatymo. Tačiau dėl smarkiai padidėjusio falsifikavimo Juodosios jūros sąsiauriuose kyla susidūrimų ir naftos išsiliejimo pavojus.