Praėjusių metų liepą Graikijos Rodo saloje pušyne kilo didelio masto gaisras. Kai gelbėtojai atvyko į įvykio vietą, liepsnos jau kilo virš medžių į naktinį dangų. Ugniagesiams reikėjo veikti greitai, tačiau to padaryti neleido miško paklotėje esanti tanki augmenija, rašo „Reuters”.
Dėl to, kad komandos negalėjo prieiti arčiau, gaisras išplito ir per kelias dienas apėmė Viduržemio jūros salą, dėl kurio 19 000 žmonių buvo priversti bėgti. Tuomet įvyko viena didžiausių nelaimės evakuacijų Graikijos istorijoje.
„Ar kada nors bandėte eiti per mišką, kuris nebuvo kertamas daugiau nei 10 metų? Tai labai sunku”, – pažymėjo įvykio vietoje buvęs ugniagesys Nikos Karpathakis.
Dėl klimato kaitos miškų gaisrai Pietų Europoje tampa vis pavojingesni, todėl artėjant vasarai Graikija parengė naują doktriną nuostoliams suvaldyti: prie kiekvieno naujo gaisro siunčia papildomą gaisrinę mašiną, paspartina oro pagalbą ir valo miškus.
Tačiau ugniagesiai ir ekspertai teigė, kad ši iniciatyva neišspręs gaisrų planavimo ir prevencijos trūkumų, todėl Graikijos laukia dar daugiau nuostolių.
„Mes laikomės doktrinos, pagal kurią primygtinai reikalaujama gesinti gaisrus, užuot priėmę integruotą gaisrų valdymo strategiją”, – sakė Atėnų nacionalinės observatorijos gaisrų meteorologas Teodoras Giannarosas.
Be to, pernai dėl karščio bangos dideliuose Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos plotuose kilo gaisrai, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
Leidinys taip pat atskleidė, kad 2023 m. rugpjūtį gaisras šiauriniame Euros regione sunaikino už Niujorką didesnį plotą. Be to, tuomet žuvo mažiausiai 20 žmonių.
„Tai bus labai sunkus miškų gaisrų sezonas. Klimato kaita jau čia”, – agentūrai „Reuters” sakė klimato krizių ir civilinės saugos ministras Vassilis Kikilias.
Tuo pat metu Graikija ėmėsi priemonių kovoti su miškų gaisrais. šalis miškingose vietovėse aplink elektros stulpus įrengė priešgaisrines užtvaras ir suintensyvino mokymus. 2024 m. papildomai pasamdyta apie 700 miškų sergėtojų.
„Pirmą kartą per 50 metų įvažiuojame į miškus ir įrengiame priešgaisrinės apsaugos zonas. Žinoma, tai nebus padaryta visoje Graikijoje iš karto, tačiau tai gera pradžia”, – pridūrė A. Kikilias.
Graikija taip pat paskelbė konkursus daugiau kaip 1 000 gaisrinių automobilių, septyniems lėktuvams DHC-515 pirkti ir planuoja įrengti dūmų detektorius.
Savo ruožtu ekspertai nerimauja, kad to nepakaks. Jų teigimu, didžiąją dalį pinigų reikėtų išleisti miškų gaisrų specialistų, kurie galėtų sudaryti rizikos žemėlapius ir analizuoti, kaip gali plėstis gaisrai, korpusui kurti. Ekspertai taip pat rekomenduoja taikyti kitose pasaulio dalyse naudojamus gaisrų gesinimo metodus.