Kalbant apie gyvūnus, kuriems rūpi mūsų savijauta, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, žinoma, yra šunys. Tačiau katės, priešingai, nėra tokios garsios dėl savo sugebėjimo palaikyti mus sunkią akimirką. Yra nuomonė, kad dėl savo nepriklausomybės ir tam tikro nuošalumo jos prasčiau nei šunys susidoroja su ištikimo kompaniono ir bendražygio vaidmeniu. Bet ar tai tiesa?
Ar katės gali jausti mūsų emocijas?
Paprastai į šį klausimą galima drąsiai atsakyti „taip“. Jos gali perskaityti kai kurias veido išraiškas, tokias kaip džiaugsmas ar pyktis. Katės šį įgūdį įgyja laikui bėgant. Kuo ilgiau jie bendrauja su žmogumi, tuo labiau džiaugsmingą veido išraišką sieja su maloniais dalykais ir veiksmais, o liūdną ar blogą – su mažiau teigiamais.
Vieno eksperimento metu netgi buvo pastebėta, kad katės daugiau laiko praleidžia su laimingu ir patenkintu žmogumi. Žinoma, toks elgesys veikia tik su šeimininku. Manoma, kad katėms ne taip lengva suprasti svetimas emocijas.
Ar katės supranta, kai mums liūdna?
Žinoma, tokios reakcijos į mūsų neigiamas emocijas, kaip iš šunų, katėms nepastebėta.
Greičiausiai katės į mus žiūri iš savanaudiškesnio požiūrio: „Ką man reiškia ši veido išraiška?“. Atitinkamai, laimingi žmonės asocijuojasi su tokiais veiksmais kaip ausies kasymas ar vaišinimas skanėstais, o liūdni žmonės – su mažesniu dėmesiu.
Taip, taip, katės tam tikru mastu supranta mūsų emocijas, tačiau retai jomis domisi, nebent jos yra skatinamos tai daryti.
Kaip pačios katės jaučia emocijas?
Emocijų formavimosi mechanizmai yra išvystyti visiems gyvūnams. Vienintelis skirtumas tarp jų emocijų ir mūsų yra tas, kad jos nepasiekia tokio gylio ir įvairovės. Daugiausia kačių emocijos naudojamos: medžioklėje, pavojuje ir slaugant palikuonis ar sergančius ir pagyvenusius artimuosius.
Remiantis mokslininkų iš viso pasaulio išvadomis, tokių gilių emocijų, kaip gėda, meilė, susierzinimas ir daugelis kitų, katės greičiausiai nepatirs. Tačiau, kaip ir mes, jos tikrai gali jausti liūdesį ir džiaugsmą.