Dar prieš Rusijos kariuomenei įžengus į Ukrainą, maisto kainos pastaruosius metus augo palaipsniui. Tačiau per pastaruosius 3-4 savaites maisto kainos pasaulyje smarkiai šoktelėjo į viršų.
Pasaulyje maistas dabar yra 20 proc. brangesnis nei prieš metus, o nuo šių metų sausio mėn. kainos padidėjo keturiais procentais. Lietuvoje metinė infliacija sausio mėn. pasiekė 12,4 proc. ir buvo didžiausia per daugiau nei dešimtmetį.
Šį kainų augimą lėmė įvairūs veiksniai, įskaitant didėjančias transportavimo išlaidas, tiekimo grandinės sutrikimus ir kylančias žaliavų, pavyzdžiui, kukurūzų ir kviečių, kainas.
Kas bus toliau?
Karas Ukrainoje ir toliau didins maisto produktų kainas, nes trumpuoju laikotarpiu, o galbūt ir ilguoju, priklausomai nuo to, kaip baigsis konfliktas, sumažės kviečių tiekimas iš Ukrainos.
Karas ir kviečių kainos
Ukrainai ir Rusijai tenka atitinkamai apie 10 ir 20 proc. pasaulinės kviečių produkcijos, o beveik 30 proc. viso kviečių eksporto tenka šioms dviem šalims. Didžiąją dalį šių kviečių importuoja Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys.
Pavyzdžiui, Libanas ir Tunisas – dvi pažeidžiamos ekonomikos šalys – daugiau kaip pusę kviečių importuoja iš Ukrainos. Todėl Ukrainos produkcija arba jos trūkumas turi įtakos pasauliniam apsirūpinimui maistu. Nors praeityje Ukraina buvo nuolatinė tiekėja, jau anksčiau matėme, kaip pasaulinis grūdų trūkumas turėjo įtakos apsirūpinimo maistu saugumui.
Kviečių eksporto iš Ukrainos tiekimo grandines sutrikdė konfliktas. Uostų įrenginiai Ukrainoje sustabdė komercinę veiklą, neleisdami išvežti 2021 m. užauginto kviečių derliaus.
Nors 2022 m. kviečių derlius buvo pasėtas praėjusį rudenį, netrukus reikia pasėti kitus pasėlius. Galutinė visų kultūrų produkcija Ukrainoje priklauso nuo to, ar ūkininkai toliau dirbs ir rūpinsis savo laukais ar eis kariauti.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, susirūpinimas dėl tiekimo sutrikimų pakėlė kviečių kainas.
Vidaus ir tarptautinis poveikis
Didesnės kviečių kainos padidins maisto kainas visiems. Tačiau poveikis priklausys nuo to, kokią dalį ūkininkai skiria maistui, ir nuo to, kokią dalį pajamų išleidžia maistui žmonės.
Ženklus kviečių kainos padidėjimas nereiškia tokio pat didelio duonos kainos padidėjimo. Taip yra todėl, kad vidutinė ūkininko dalis, tenkanti kiekvienam duonos kepaliukui išleidžiamam eurui, yra keli centai.
Priešingai, besivystančiose šalyse, kur ūkininko dalis maisto dolerio kainoje gali siekti beveik 50 proc., kviečių kaina ir duonos kaina yra glaudžiai susijusi. Kviečių kainų didėjimas turės didelį poveikį kainai, mokamai už iš kviečių pagamintus produktus.
Svarbios ir pajamos
Santykinis bet kokio maisto kainų padidėjimo poveikis taip pat priklausys nuo maistui išleidžiamos pajamų dalies. Ši dalis mažėja didėjant tautos ar vartotojo turtui.
Vidutinis lietuvis maistui išleidžia apie 22-25 proc. savo pajamų. Padidėjusios maisto kainos gali būti absorbuojamos, nors dėl to sumažės disponuojamos pajamos kitoms prekėms ir paslaugoms. Padidėjus maisto kainoms, sumažėja pajamos, skirtos, pavyzdžiui, laisvalaikiui.
Mažiau išsivysčiusiose šalyse ir skurdesniuose šalies namų ūkiuose maistui išleidžiama pajamų dalis gali viršyti 40 proc. Pavyzdžiui, Libanui ir Jemenui teks importuoti kviečius brangiau, nei jie mokėjo už kviečius iš Ukrainos, esant įtemptai rinkos situacijai. Didelis kainų padidėjimas privers atitinkamai stipriai padidinti duonos kainą.
Finansinės pasekmės šiems vartotojams bus didelės, nes maistui, ypač duonai, išleidžiama palyginti didelė pajamų dalis. Kai mažiau galimybių nukreipti pajamas kitoms išlaidoms, gali kilti pavojus apsirūpinimo maistu saugumui. Mažas pajamas gaunantys kanadiečiai, kurie taip pat susiduria su nuomos kainų didėjimu, taip pat patirs sunkumų.
Prieš dešimtmetį, kai paskutinį kartą labai pakilo javų kainos, šalyse, kuriose daug neturtingų vartotojų gyvena miestuose, įskaitant Egiptą, Meksiką ir Pakistaną, kilo maisto riaušės. Priešingai, kitos besivystančios šalys, kuriose yra daug smulkių ūkių, gali dalį savo derliaus parduoti rinkai. Šiems ūkininkams naudinga, kad padidėjus prekių kainoms, naudos gauna ir platesnė ekonomika, nes šie smulkieji ūkininkai turi šiek tiek daugiau pinigų, kuriuos gali išleisti.
Energijos kainų didėjimo veiksnys
Rusijos invazija į Ukrainą taip pat sukrėtė energijos rinkas. Rusija išgauna 23 proc. pasaulio gamtinių dujų, o apie 40 proc. gamtinių dujų Europos Sąjungai tiekiama iš Rusijos. Rusija taip pat yra pagrindinė naftos eksportuotoja.
Sankcijos padėjo „Brent” rūšies naftos kainas nuo metų pradžios pakelti daugiau kaip 60 proc.
Išsivysčiusiose šalyse, įskaitant Lietuvą, energijos kainų didėjimas yra pagrindinis maisto produktų infliacijos veiksnys. Maisto tiekimo grandinė nuo gamybos ūkyje iki transportavimo, perdirbimo, sandėliavimo ir galiausiai pardavimo mažmeninėje prekyboje labai priklauso nuo energijos. Besivystančiose šalyse energijos kainų padidėjimas neturi tokio santykinio poveikio, tačiau jis dar labiau padidins maisto kainų augimą.
Poveikį labiausiai pajus pažeidžiamiausi
Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė daug tiesioginių ir netiesioginių tiekimo sukrėtimų žaliavų rinkose.
Labiausiai pažeidžiamos yra grynosios maisto produktų importuotojos šalys, priklausomos nuo Ukrainos. Riziką pasauliniam aprūpinimui maistu šiuose regionuose galima šiek tiek sumažinti leidžiant tęsti prekybą maisto produktais. Viena iš priemonių – vengti sankcijų Rusijos maisto produktų eksportui, o kita, kurią propagavo G7 žemės ūkio ministrai, – kitoms šalims netaikyti eksporto draudimų, kurie ribotų maisto produktų judėjimą iš jų šalies.
Tačiau vienintelis būdas galutinai sumažinti poveikį – sustabdyti konfliktą Ukrainoje ir vėl pradėti tiekti kviečius.
Taip pat skaitykite: