Net ir nekaltas melas gali būti pavojingas ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Mokslininkai nustatė, kaip ir kodėl melas gali sukelti kai kurių ligų atsiradimą.
Melas paveikia mūsų organizmą
Kolumbijos universiteto atlikto tyrimo duomenimis, dažnai meluojantys žmonės turi 30% didesnę širdies ligų riziką nei kiti žmonės. Be to, kitame tyrime mokslininkai nustatė, kad melagiams gali skaudėti galvą ir pablogėti savijauta.
Melagingos informacijos skleidimą lydintys baimės, nerimo ir netikrumo jausmai gali sukelti stresą. Kai žmogus dažnai patiria stresą, gali išsivystyti įvairios psichologinės problemos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimai, pablogėti bendra savijauta.
Notre Dame universiteto (JAV) mokslininkai kas savaitę melo detektoriumi patikrindavo šimtą žmonių. Svarbi sąlyga buvo ta, kad pusei dalyvių buvo leista kartais meluoti.
Paaiškėjo, kad tie dalyviai, kurių prietaisas niekada neabejojo, dėl to pademonstravo daug geresnę sveikatos būklę. Tie, kurie sakė tik tiesą, ne tik atsikratė galvos skausmo, bet ir patyrė mažiau streso, geriau išsimiegojo.
Bet tai dar ne viskas. Mokslininkai perspėja, kad dažnai meluojantiems gali pasireikšti ir dar pavojingesnių ligų.
„Tyrimai siejo melą su padidėjusia vėžio rizika, padidėjusia nutukimo, depresijos, priklausomybės nuo azartinių lošimų rizika“, – perspėja Deidra Lee Fitzgerald, Ph.D., Vilimantikos universiteto psichologijos docentė.