Aukščiausias Vakarų Europos kalnas Monblanas (Mont Blanc) per pastaruosius dvejus metus sumažėjo daugiau nei dviem metrais, ketvirtadienį pranešė mokslininkai, išmatavę, kad Alpių viršukalnė yra 4 805,59 m aukščio. 2,22 metro (7,28 pėdos) sumažėjimą galėjo lemti mažesnis kritulių kiekis vasarą, sakė Aukštutinės Savojos departamento pietryčių Prancūzijoje vyriausiasis geometras Jeanas de Garethas.
Jis pridūrė, kad po dvejų metų, kai bus atliekami kiti matavimai, „Monblanas gali būti daug aukštesnis”, ir teigė, kad tai nebus pirmas toks didelis pokytis.
Ši uolėta kalno viršūnė yra 4 792 m virš jūros lygio, tačiau storas ledo ir sniego sluoksnis kasmet kinta priklausomai nuo vėjo ir oro sąlygų. Nuo 2001 m. mokslininkai kas dvejus metus ją matuoja, tikėdamiesi surinkti informacijos apie klimato kaitos poveikį Alpėms.
„Mes renkame duomenis ateities kartoms. Esame čia ne tam, kad juos aiškintume”, – sakė de Garethas.
Žmonės neturėtų naudotis aukščio matavimais, kad „pasakytų bet kokį seną dalyką”, – ragino jis. Vietoj to „dabar klimatologai, glaciologai ir kiti mokslininkai turi panaudoti visus mūsų surinktus duomenis ir sukurti teorijas, paaiškinančias” mažėjimą. Aukščiausia Monblano viršūnė užfiksuota 2007 m. – 4810,90 m.
Palyginti su 2017 m., 2021 m. užfiksuotas vieno metro sumažėjimas, po to, kai itin žemas 2019 m. rezultatas buvo laikomas paslaptyje, nes ekspertai jį laikė nereprezentatyviu.
Nykstantys ledynai
„Monblano aukštis svyruoja nuo neatmenamų laikų, – sako geometrai.
Per metus stiprūs žiemos vėjai paprastai nuplauna daugiau sniego nei vasarą, todėl ankstyvą rudenį viršūnė būna aukštesnė nei ankstyvą pavasarį.
„Iš šių matavimo kampanijų daug ko išmokome. Žinome, kad viršūnės aukštis ir padėtis nuolat kinta, o svyravimai gali siekti iki penkių metrų”, – sakė de Garethas.
Glaciologas Lukas Moreau (Luc Moreau) AFP sakė, kad, kadangi Monblano viršūnės ledo dangos temperatūra buvo -15C, ji negalėjo ištirpti.
„Taigi nėra jokio ryšio su visuotiniu atšilimu”, – sakė jis. Tačiau, pasak jo, tai gali pasikeisti, jei klimato kaita suintensyvės.
Dėl klimato kaitos pastebėtas spartesnis Alpių ledynų tirpimas. Europos ledynai, kurių daugelis yra mažesniame aukštyje nei bet kur kitur pasaulyje, yra ypač pažeidžiami visuotinio atšilimo. Moksliniais duomenimis, 2000-2020 m. jie neteko maždaug trečdalio savo tūrio.
Glaciologai mano, kad vien iki 2022 m. gali išnykti net septyni procentai likusios ledynų masės. Tačiau vienas iš Monblano komandos narių Denisas Borelis (Denis Borel) paragino žmones „išlikti kuklius” dėl klimato poveikio kalnui. Jis pridūrė, kad žmonės neturėtų „daryti skubotų išvadų dėl matavimų, kurie buvo atlikti tik nuo 2001 m.”.
Rugsėjo viduryje apie 20 žmonių, suskirstytų į aštuonias komandas, kuriose buvo įrengti aukštųjų technologijų prietaisai ir – pirmą kartą – dronas, įkopė į kalną ir kelias dienas atliko matavimus.